ARMAGEDDON DESCENDS IV: dar kartą ir vis beprotiškiau

Labas, kultūrnamio sveteliai. Senokai besimatėm, šimts metų kai nieko negirdėt, ane? Net ir pats nepamenu, kada paskutinį kartą čia besilankiau. Matai, kas ištinka žmogų, kai ans veržliai stoja į pirmąsias kapitalistinių aukštakrosnių kūrenimo gretas, – ne tai, kad visiškai skųsčiaus, bo kiekviena lazda turi du galus, – bet, Jėbus mato, imi stokoti laiko ir noro […]

Night Of The Living Doom IV: sekmadieninė šventė juodvarniams

Sekmadienis yra gerai ir tą gėrį žmonės pažymi vis savaip. Kas keliasi ankstyvą rytą ir žygiuoja į bažnyčią, kas keliasi dar anksčiau ir lekia į žvejybą, kas ravi savo išpuoselėtame sodelyje, kas traukia pas močiutę kirsti traškaus šventinio kugelio, o kas drybso prie ežerų  ir skambant šansonui užsigeria laikraštin įvyniotą silkutę. Žodžiu, vis kokie tai […]

Šerkšnas: jaukus, ambicingas ir stiprus

Nedaugžodžiausim, ponios ir ponai, stiliumi a la „koks čia šerkšnas, kai gatvėm žliaugia tirpsmo nemunai?“ ir skeliam tiesiai šviesiai – sausio 10 d. „Kablyje“ siautęs visiems žinomo festivalio „Speigo“ jaunesnysis brolis „Šerkšnas“ buvo stipriausias ar bent geriausią įspūdį palikęs noise muzikos koncertas, kuriame paskutiniu metu teko lankytis.

Apie nuoširdžius underground atlikėjų (pasi)rodymus

Turbūt ne vienas esam girdėję sparnuotą frazę išsakytą kokio nors super duper pogrindiečio, deklaruojančio, kad „popsas tai komercija, ten nėra nieko tikro, o va mes tai iš dūšios grojam, mes varom Nuoširdžiai“. Kažkada senai ir aš tuo visa esybe tikėjau, ir nuėjęs į kokį nors rūsyje ar bunkeryje vykstantį pogrindinės muzikos vakarėlį/festivalį/koncertą kartu su visais […]

Spiralė „Labirintas“: užskaitytinas debiutas

Grupę „Spiralė“ ausimis pasigavau visiškai atsitiktinai. Tai buvo berods kažkuris iš „Charivari“ post-rock organizuojamų koncertų, o šie bičiukai buvo vyksmo apšildantieji. Trys, jauni, su juodais auskarais, barzdom, dideliais žandais – žodžiu nors ir ne seniai, bet išvaizda išdavė jų rimtumo persmelktą vidų. O kai pradėjo grot… Sėdima pozicija netrukus tapo stovima, statiška – virto į judamą, o projektą – įsidėmėjau ateičiai.

AVaspo „Kraujuojantis Okeanas“: pretendentas į geriausią Lietuvišką metų albumą

“Avaspo” – tai nenuilstantis, nuolat besitransformuojantis, eksperimentuojantis ir… Epitetų galima klijuoti begale, tačiau neišsiplėskime. Jie yra šiuolaikinės „moderniosios“ poezijos patriarchai, kurie be to, kad rašo eiles – dar ir derina jas, tiek su įspūdingu garsu, tiek su vaizdu. Trečiojo albumo iš šio praretėjusio kolektyvo laukiau su dideliu alkiu.

AVaspo (Gabrielė): „sutinku, kad mano tekstai gali skambėti drastiškai, bet tai nėra sąmoningas noras šokiruoti“

Priežastis kodėl pakalbinti „AVaspo“ atsirado labai paprastai natūraliai. Tiesiog patiko tiek jų paskutinis albumas, tiek paskutiniai jų matyti koncertai. Gi štai dabar praretėjus grupės sastatui, projektas dienose išleidžia naują albumą su visai kitu skambesiu. Elektrifikuotu ir gal net dar labiau gūdžiai paslaptingesniu. Tad apie tai ir pakalbėjom. Artėjantis albumas, būsimi koncertai, brutalūs tekstai, poezija bendrai paėmus, bei nenorą kategorizuoti žmonių.

Kultiškiausi 2012-tais: KONCERTAI (top-10)

2012-ti buvo gausūs ar bent gana gausūs metai koncertais. Iš kult.lt rašliavų galėjote susidaryti įspūdį, kad gyvi pagrojimai savaitgaliais yra Kultūrnamio egzistencijos dalis. Tad kaip gi nenužvelgsi visų tų metų, neįvardinsi įsimintiniausių performancų ir šiaip tarytum nesusidėliosi visko sau galvoje į stalčiukus.

SAVAITGALIS: post-metalas @ XI20, VRR @ Marsas, Somov & Jazzu @ Tamsta

Jei praeitas savaitgalis buvo šventai paskirtas kinui ir tik jam, tai šis – beveik vien muzikai. Kaip ir priklauso man kaip hipseriškos sielos personalijai,  muzika renginiuose varijavo nuo sunkaus metalo, iki linksmai nuotaikingo punk‘n‘rollo, nuo saldžių kaip mylimosios seilės baladžių iki „Depeche Mode“ afteryje. Viskas tiko, viskas atitiko, viskame savas. Ir kaip papoliariai mėgstama išsireikšti – […]