Lombardo savininko kasdienybė – iš arčiau

Pirmasis lombardas pasaulyje šiemet minėtų jau 552  metų sukaktį. I462m Perudžo mieste, Lombardijos (Italija) provincijoje buvo įkurta skolinimo už palūkanas, užstatant savo asmeninį turtą, įstaiga. Jos įkūrėjas – prancūzas vienuolis Bernabe de Terni. Ilgainiui šios pinigų skolinimo įstaigos buvo pradėtos vadinti tiesiog lombardais ir pamažu steigėsi visoje Europoje. Lietuvoje pirmasis lombardas atsirado santykinai vėlai – tik 1889m. Vilniuje. Na, o pasaulio istorijos šaltiniuoe sklando hipotezė, kad Kolumbas 1492m. leidosi į kelionę, kurios metu atrado Ameriką,  tik todėl, kad Ispanijos karalienė Izabelė 1-oji tai kelionei užstatė savo karūną, kadangi valstybės iždas  po karo tuomet buvo tuščias. Šiandien lombardas, kaip ir prieš 5 šimtmečius, nėra mielai lankytina vieta, o prie jo slenksčio dažną atveda tikrai ne visada viešinamos gyvenimo aplinkybės. Todėl šiek tiek nustebau, kai Utenos lombardo Nr.1 savininkas Rimvydas Kviklys maloniai priėmė pasiūlymą pokalbiui ir  leido skaitytojams žvilgtelėti į savo nestandartinę kasdienybę.

P.Rimvydai, žmonės lombarde kartais išsiskiria su savo relikvijomis. Ar Jums nesuskausta širdies?

Paprastai žmogus čia ateina jau pasiruošęs užstatyti savo vertybes arba jas parduoti. Tai mane ir guodžia. Be abejo, kartais matau žmogaus akis, todėl suteikiu savo klientams maksimalias sąlygas, kad jie galėtų išpirkti savo turtą, pratęsiu palūkanų mokėjimo terminus, palaukiu pinigų.

Ką žmonės paprastai užstato?

Viską, kas turi vertę. Tai juvelyriniai dirbiniai, meno kūriniai, ikonos, antikvaras, buitinė technika, kompiuteriai, mobilieji telefonai. Viską išvardinti sunku. Turtingi klientai, kai pritrūksta pinigų verslui, užstato savo nekilnojamąjį turtą, automobilius.

Kuo lombardo veikla panaši į banko?

Lombardai atlieka tas pačias pinigų skolinimo funkcijas, tik mes esame greitesni ir lankstesni su klientais pokalbyje, procese, skolinimo sąlygomis. Teikiame ir vertingų daiktų saugojimo paslaugas, pavyzdžiui, žmonės, išvykę gyventi į užsienį, pas mus saugo labai brangius daiktus. Kas kelis mėnesius jie sumoka palūkanas, o kai grįš į Lietuvą- daiktus pasiims. Aplamai, pasaulyje yra labai mažai žmonių, kurie per visą savo gyvenimą nėra nė cento pasiskolinę.

apiplestas-lombardas-510922461cae5

Jūsų profesijos žmonės privalo išmanyti apie tauriuosius metalus, meną ir antikvarą…

Aš lankausi seminaruose, pavyzdžiui, Lietuvos Prabavimo Rūmuose vyksta paskaitos apie tauriuosius metalus, brangakmenius. Jei trūksta informacijos, teiraujuosi patarimo iš kolegų. Be to, jau ne pirmi metai priklausau Lietuvos Kolekcininkų Klubui. Stengiuosi kartą į mėnesį nuvykti į Latvijos Kolekcininkų Klubo suvažiavimus, vykstančius Rygoje. Neapsistoju ties viena veikla, dirbu su numizmatais, juvelyrais, ikonų kolekcionieriais. Vedamas savo aistros ikonoms ir poreikio kuo geriau jas ištyrinėti,  ką tik įteikiau Dailės Akademijai prašymą studijuoti dailėtyrą. Būsiu studentas.

Kartais ir pats piešiu, bet tik epizodais. Esu baigęs Dailės mokyklą. Savo draugams piešiu jų portretus,  ,,aprengdamas”  juos Napoleono uniforma. Rudens vakarai neprailgsta su teptuku rankoje – Bramso muzika, krūvos dažų, tuomet aš jaučiuosi kitoje stichijoje. Tik kad surūkau piešdamas labai daug.

Kokias pagrindines savybes privalo turėti lombardo savininkas ar jo darbuotojas?

Lombarde labai daug melo, apgaulių. Todėl, kai startavau kaip lombardo savininkas, lankiausi seminaruose, kurių tema – ,,Melas”. Mokiausi analizuoti žmogų iš jo neverbalinės kalbos. Tai labai naudingos pamokos, nes pas mus ateina daug sukčių, vagių. iš kūno kalbos galima lengvai nuspėti, ar žmogus nemeluoja. Lombardo savininkas ar jo darbuotojas taipogi privalo mokėti būti kiekvieną darbo dieną pasiruošę netikėtoms situacijoms su neprognozuojama atomazga, kuriozams. Pas mus kiekviena diena – tai vis nauja marga istorija. Būtina pažinti žmones ir domėtis savo veikla, nes priešingu atveju   šiame versle greitai prapulsi.

P. Rimvydai, galbūt Jūs laikotės kokio nors Garbės kodekso savo veikloje? Gal iš kokių nors žmonių neimate vertingų daiktų?

Suprantu, kad žmonės neigiamai ir nepatikliai žvelgia į lombardų veiklą ir jų savininkus. Bet tikrovėje mes – nebūtinai žvėrys. Štai ateina stipriai išgėręs pažįstamas žmogus, susipykęs su žmona ir bruka vestuvinį žiedą.  Stipriai išgėrusių mes neaptarnaujame, o čia dar ir emocijos žmogui liejasi per kraštus. Tokiam duodi 20-30 litų alui ir kelionei taksi namo, žiedo neimi, ir tiek. Panašių atvejų buvo ne vienas ir ne penki. Būna, kad po to klientas dingsta kaip į vandenį, bet dažniausiai grįžta, kad ir po 2-3 mėnesių, su skola ir dėkoja, kad tąkart nepasinaudojau situacija. O jei 18-metis berniukas atneša moteriškus auskarus ir porina, kad mama guli ligoninėje, trūksta pinigų gydymui, nevengiame  paskambinti tokio berniuko mamai ir įsitikinti, ar tai tiesa. Būna, kad mama patvirtina tokius faktus, bet paprastai berniukas tenori mergaitę į piceriją nusivesti.

Mums daug vogtų daiktų neša, jei vagis atpažįstam, iš jų nieko neimam. Čigonai bando įbrukti netikrą auksą – vėl neaptarnaujame. Neimame magnetolų bei kitų lengvai iš automobilių vagiamų daiktų – tai irgi savotiška vagysčių prevencija. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su policija. O jei matau itin vertingą užstatomą daiktą – negalvokit, ir man širdį suskausta. Štai sykį atnešė  pažįstamas žmogus  auksinę 10 rublių monetą nuostabaus bankinio stovio – pritrūko pinigų kažkokioms linksmybėms. Neprisiverčiau tos monetos nupirkti – sakau, palik ją savo sūnui. Paskolinau tam žmogui pinigų ir be užstato – grąžino.

1312370468lombardas

P. Rimvydai, ar Jūs esate tikintis?

Aš tikiu į Dievą ir stengiuosi Jo neerzinti. Tikiu, kad lazda turi du galus, ir žinau, kad gyvenime būna tokių situacijų, kai geriau duoti, negu imti.

Ar aukojate vargšams gatvėje?

Pinigų alkoholiui ir narkotikams gatvėje neduodu iš principo. O štai Maisto bankui aukoju.

Lombardas kai kuriems žmonėms padėjo išsimaitinti per krizę…

Ir dabar padeda. Maždaug 70 proc. mano klientų užstato vertingus daiktus, nes pritrūksta pinigų maistui, gydymui, gal vaiko mokykliniams reikmenims. Tik 30 proc. žmonių ateina į lombardą, ne skurdo vedami.

Kokio amžiaus Jūsų klientas?

Amžius labai įvairus. Gal tik išskirčiau dvi grupes – tai pensijinio amžiaus klientai ir klientai iki 30-ies. Klientas nuo 30-ies iki 55-ių pas mus – rečiausias svečias. Ko gero, taip yra todėl, kad tokio amžiaus žmogus paprastai jau yra įsitvirtinęs profesinėje veikloje ir turi stabilias pajamas.

Kas į lombardą užsuka dažniau – vyrai ar moterys? Kurie dažniau yra linkę palikti neišpirktus užstatytus daiktus?

Ateina tiek vyrai, tiek moterys. Vyrai atsainiau žvelgia į paliktą užstatytą turtą, dažniau gyvena šia diena. O moterų daiktai visų pirma yra brangesni, jos turi stipresnį savisaugos instinktą– kas bus, jei  dar kada nors prireiks užstatyti tą pačią vertybę? Moterys labiau prisiriša prie savo daiktų, nes jie kelia gerus prisiminimus, todėl yra poreikis bet kokia kaina išpirkti užstatytą daiktą.

P. Rimvydai, ką patartumėte žmogui, norinčiam turėti užtektinai pinigų daugeliui gyvenimo atvejų? Kokio tipo klientas turėtų gerai pagalvoti, prieš atverdamas lombardo duris?

Labai sunku prognozuoti ateitį. Niekada negali žinoti, kokia netikėta situacija gali susidaryti – gal užklups liga, gal reikės neplanuotai susimokėti baudą. Visada pravartu turėti santaupų, net ir minimalias pajamas gaunantis žmogus gali susitaupyti kažkiek pinigų – prisiminkime mūsų tetas ir močiutes sovietų laikais. Kai kurie žmonės tiesiog turi talentą gyventi, kaupdami ir turėdami turto juodai dienai. Bet ir jie negali numatyti visų įvykių. Apdairiųjų žydų per 2-ąjį Pasaulinį karą neišgelbėjo tas faktas, kad dauguma jų buvo pasiturintys žmonės. Visgi, turėti santaupų yra geras sprendimas.

O žmogui, ketinančiam eiti į lombardą užstatyti savo turto, patarčiau vengti spontaniškų poelgių ir sprendimų. Ne pro šalį būtų apsvarstyti savo finansines galimybes. Taip pat nebijokime užduoti sau klausimą – trūksta duonai ar žaidimams? Jei duonai ar liga užklupo, niekur nedingsi, bet švęsti šventes, pirkti brangius daiktus už užstatytą auksą ar kitas šeimos relikvijas, yra mažų mažiausiai neprotinga. Juk nežinia, kas laukia rytoj – gal šiandien lengva ranka užstatomos vertybės prireiks rytoj, didelei bėdai ištikus. Nepamirškime, kad dar tik prieš porą metų kai kurie Lietuvos žmonės neturėjo duonai – 21 amžiuje, civilizuotoje šalyje.

lombardas-kaune_1

Žmonės yra įsitikinę, kad lombardo savininkas miega ant Aukso puodo. Ar Jūs esate turtingas iš savo veiklos lombarde?

Lombardas nėra mano pagrindinis verslas, tai – daugiau mano hobis. Bet abejoju, ar šiandien Utenoje galima gerai gyventi vien iš lombardo veiklos. Dabar labai sumažėję aukso, Europoje siaučia aukso krizė. Be to, mažame Utenos mieste yra labai didelė konkurencija – net 5 legalūs lombardai. O kur dar nelegali prekyba auksu spaudoje ir prekybiniai sandoriai kur nors prie  prekybos centro automobiliuose?

P. Rimvydai, lombardas daugeliui asociuojasi su pavojinga  vieta. Ar Jūs dėl tokio žmonių požiūrio ir gyvenimiškosios patirties netapote filosofu?

Tapau.

Verslininkai paprastai turi itin siaurą artimų draugų ratą…

Kai įkūriau lombardą, praradau apie 70 proc. draugų ir gerų pažįstamų. Ne, mūsų bendravimas nenutrūko, bet kažkas tame bendravime labai pakito – gal kokybė? Labai gaila, kad taip atsitiko.

Ar liūdnos jūsų klientų gyvenimo istorijos netrukdo Jūsų asmeniniam gyvenimui po darbo?

Bandau užsimiršti savais darbais ir rūpesčiais. Bet jau turiu didelį kitų žmonių patirčių bagažą, kurį kasdien nešiojuosi kartu su savosios patirties bagažu – svoris nemenkas…

P. Rimvydai, gal norėtumėte skaitytojus įspėti dėl šalia tykančių apgaulių?

Noriu žmonėms vėl ir vėl priminti, kad netikėtų rumunų ar čigonų tautybės žmonėmis, kurie stabdo pakeleivingas mašinas, ir meluodami, kad pritrūko pinigų kurui, siūlo ,,pigiai” pirkti ,, auksinius” žiedus. Šis ,,auksas” iš tikrųjų yra pagamintas iš paprasčiausio vario, lombarde kainuojančio centus. Atrodo, ir spauda, ir televizija pakankamai informuoja gyventojus, bet štai, žiūrėk, ima ir įgriūna pro lombardo duris koks laimingas žmogus su tuo baisiu ,,auksiniu” žiedu, pirktu iš sukčiaus pakelėje, ir tikisi pasipelnyti, parduoti mums daug brangiau. Paprastai už vieną tokį bevertį žiedą degalinėje ar pakelėje sukčiai prašo 100-200 Lt, tai ir sugundo lengvatikius. Todėl noriu dar sykį įspėti gyventojus netikėti  rumunų ir čigonų pasakomis apie pasibaigusį kurą ir alkanus vaikučius pakelės automobiliuose – tai pinklės.

Asmeninę nuotrauką paviešinti pašnekovas atsisakė.


Žymos:

SUSIJĘ:


Parašykite komentarą