Šis renginys sulaukia galybės vertinimų, diskusijų, pykčio bei pagiežos ir kartais žinoma pagyrų. O kai kas jo nežiūri, tačiau, sprendžiant iš Feisbuko komentarų, jį žiūrėjo šiemet praktiškai visi – net ir tie kurie vemia ant šių apdovanojimų. Paskutinį kartą M.A.M.A. žiūrėjau užpernai ir tiesiog negalėjau išlaikyti dėmesio iki galo to, kaip tada rodėsi, farso pabaigos (nesu aš mazochistas). Kaip du kaimiečiai (kalbu apie Radistus) visiškai nemokšiškai su savo kvailais juokeliais bandė ne tiek gelbėti renginį, kiek patys save. Be to, veiksme būta ne vieno techninio nesusipratimo, ko pasėkoje išjungiau tada M.A.M.A. ir net pernai neįsijungiau.
Rodėsi, kad prie šio tragiško scenarijaus grįžtama bus ir šiemet (kaip sakoma savoj žemėj pranašu nebūsi), nes bežiūrint nominacijų paskelbimo „ceremoniją“ su Samu šveplai tariančiu „Sheep Got Waxed“ ar vietoj naujo nominacijų džinglo, vėl pakartojamas senas, ar užsimiegojusios panos nuogomis blauzdomis stovinčios fone – visi ženklai nuteikinėjo tikėtis to pačio, t.y. pačio prasčiausio. O visgi kaip gavosi?
Visų pirma šįkart – jokių techninių nesklandumų. Antra – renginio vedėjas gana taikliai parinktas, nors ne visi juokeliai visiems buvo priimtini, bet kiekvienam, juk, niekad neįtiksi. Trečia – nugalėtojai daugiau mažiau išrinkti nusipelnę savo vertės. Muzika, show, pasirodymai ir t.t. – aukšta klasė. Nuo nerealaus solinio Alinos Orlovos išstojimo iki Leon Somov ir Jazzu maudymosi kometų lietuje. Nuo „Neteisėtai padarytų“ kavenskos drakės iki geriausių šių mečių rokerių „Colours of Bubbles“ teatrališko šou. Plius dar smagiai susiveizėjo, kad ir tie patys „b‘Avarija“ ar „Man-go“ – jūs klausiat kodėl taip sakau? O dėl to, kad žiūriu į tai paprastai, be kažkokių super-duper rafinuotų reikalavimų. Tiesiog geras vaizdas, tinkamai užvedama publika, teatrališkumas, šviesos, kostiumai – viskas pas juos buvo tikrai gerai, sakykim, kad ir įdomu.
Patiko ir žmonės kurie pristatė nugalėjusius – nuo šmaikštaujančio profesoriaus iki vos paeinančio su lazdele senuko / legendinio kompozitoriaus (nebepamenu jų pavardžių), bei kas be ko Nelly Paltinienės sekančios pasakaites vaikams (kai kas pyko ant Rožicko dėl neva tai pasityčiojimo iš jos, bet jūs gal pasižiūrėkit kaip Grammy, ar MTV, ar tuose pačiuose Oskaruose krečia dar ne tokias zbitkas vedėjai!). Viena smagiausių apdovanojimų dalių buvo „alternatyvūs“ apdovanojimai „PATĖVIS“ – visiškas triumfas. Mantas Katleris su sėbru puikiai susidorojo su savo užduotimi kaipo „nuotaikingų intarpų kūrėjai“. Ypač smagu buvo žiūrėt kaip į Katlerio klausimus atsakinėja Leonas Somovas, kuris taipogi yra panevėžietis ir išlaikė „kalbos kultūros egzaminą“.
Renginio kulminacija buvo Lietuvos Gėjų Lygos lyderio pakilimas ant scenos paskelbti Lietuvišką metų grupę. Vertinu šį reiškinį teigiamai. Žinoma, galima būtų apeliuoti, kad geriau Rokas Žilinskas būtų išėjęs to padaryti, bet jis tiesiog nėra kažkieno nors atstovas ir kaip tik būtų be ryšio toks atvejis. O Simonko yra simbolis, tiesa, pripažįstu, kad „šiek tiek“ nevykęs simbolis. Ir žinoma, čia švilpė ne vien Kaunas, o visi iš visos Lietuvos; žinoma švilpė ne tiek ant gėjų, kiek pačiai Simonko asmenybei ir t.t. ir pan. Tema neišsemiama, be pabaigos, kas tik prideda reitingų M.A.M.A.ai.
Dargi verta prisiminti Justino Jankevičiaus reveransą apie priešpriešą tarp Vilniaus ir Kauno, kuris galėjo pasirodyti kaip žemo lygio žongliravimas žodžiais. Tačiau čia, manau, kai humoras yra taiklus ir savo satyra išjuokia ne tik kaunietį, bet ir iš savęs jis davė pasijuokti, taip gaunamas atvirkštinis efektas – tik dar labiau skatinamas pakantumas kitam, tolerancija ar pan. dalykai. Satyros pagalba dažnai atskleidžiamos sudėtingos problemos ir jei ne su juoko pavidalu, tai tada su muštynėmis tai vyktų. Gi kai pasitelkiamas humoras – tiesa būna išsakoma atviriausiai ir be užuolankų, ją visi išgirsta, iš jos pasijuokia, ko pasėkoje atsipalaiduoja, ir niekas nuo nieko nenukenčia. Taip buvo ir šįkart (nors nesidomėjau kaip po šou į Portugaliją grįžo Roko Žilinsko padarytojas).
Apie tai kas kokius apdovanojimus gavo, kas labiau nusipelnė vieno ar kito – nekomentuosiu, nes absoliučiai visi žiūri iš savo varpinės. Man, tarkim, asmeniškai džiugu, kad Vidas Bareikis nugalėjo, į bene labiausiai užginčytos Feisbuke, „Alternatyvos kategorijoje“, nes bent žmogus tikrai laimingas buvo ir skėlė pačią nuoširdžiausią kalbą iš visos ceremonijos! O tarkim kokie Vilniaus elitiniai hipsteriai be abejo verkia kruvinomis ašaromis reikalaudami kokio „ba.“ Ar „Without Letters“ nugalėtojų lauruose. Bet ką padarysi – visi sotūs niekada nebūna!
Tai štai daug maž išdėsčiau kodėl man pirmą kartą patiko M.AM.A. apdovanojimai. Man asmeniškai Lietuviai yra mistikai, kai atrodo tikrai neblogas renginys buvo sukaltas, o jiems vis viena blogai, panašu jiems tai į Miss Lietuva 1998 rinkimus ar pan. Man nelabai suprantama kokie tada kriterijai keliami tokiam renginiui pas juos? Gal, savo nuomone pasidalinsit komentaruose? Bet kaip sakoma, jei išeina, be pykčio.
Foto: kaunoaleja.lt