Prieš keletą mėnesių kalbinau „Baltic Balkan“, bet ne dėl to, kad būčiau jų fanas, uolus tusofkių lankytojas ar, kad šiaip jie man itin patiktų. Ne dėl to. O dėl tokios itin paprastos priežasties, kad man tiesiog patinka charizmatiški, gražūs ir nuotaikingi žmonės. Taip, turbūt jau atspėjote – Taboras ženia į „Kultūros naktį“ buvo mano pirmoji, tiesioginė ir duok Dieve ne paskutinė pažintis su šia nerealiai pozityviai nurauta charizmatiška trijule. O jie velniai dar prie savo vežimo prisikinkė ir draugelių iš Serbijos „Shazalakazoo“ bei duetą „Megitza“ iš Lenkijos. Tad ką per Kultūros naktį jamti pirmu taikymu – neiškilo klausimų.
Ir pradžiai padarom taip, kad pradėsime flashbacką nuo silpniausią įspūdį man palikusių pasirodymų, palaipsniui kylant link stipriausių. Tad silpniausi man buvo, cituoju, „Belgrado duetas „ShazaLaKazoo“ tarp „gypsy / Balkan“ stiliaus didžėjų reiškią tą patį, kaip šokių muzikos aikštelėje – „Daft Punk“ ar „The Chemical Brothers“. Anie pasikinkę elektroninį smuiką, tokią pačia birbynę, bei Apple‘ą griežė “live’ą” prisodrintą natūralių Balkanų aromatų ir bosinių garsų, papildytų slavų, čigonų, valachų, rumunų ir albanų folkloro garsais.
Na, ir bent man tai buvo eilinė diskoteka be jokios gracijos, rafinuotumo, klimakso ar šiaip galų gale kažko labiau kabinančio. “Daft Punk”? “The Chemical Brothers”? Na, ko gero aš kažko nesuprantu toje “čigonišoje” terpėje, nors Marulis man teigė – “tu tik būtinai pabūk iki „ShazaLaKazoo”, bus pz/dc.” Bet man visas tas gyvas pasirodymas kažkaip labai priminė tranzerių pasirodymus, apie kuriuos mes su schranzeriu Androidu per Tundrą netgi tokį trumpą anegdotą sugalvojome: „kelinti metai pro čia einu – vis tas pats gabalas groja“. Tad toks tas įspūdis – silpnai, prėskai, nepatiko.
Kur kas geresni ir netgi magiškai intravertiški buvo duetas iš Lenkijos “Megitza”. Tiksliau čia, ko gero, yra sutrumpintas vokalistės vardas (Małgorzata Babiarz), kuri dar ir kontrabosu grojo. Šalia jos didžiausias virtuoziškas aukštumas demonstravo akustinės gitaros meistras Andreas Kapsalis. Šiaip aš šį duo būčiau statęs po „Shazalakazoo“, nes prieš tai „Baltic Balkan“ visus išjudino, tada šokius pokius būtų užtvirtinę serbai, kol galiausiai nusileidusiai saulei odę būtų iš ties nuostabiai sugiedojusi „Megitza“.
Balkaniškai įtaigūs, temperamentingai čigoniški, pierytiškai karšti romansai karaliavo per lenkų pasirodymą. Buvo tokių per kuriuos liaudis šėlo už parankių susikibę, buvo tokių, kur publika vieningai traukė priedainio žodžius visa gerkle, o buvo ir tokių per kurios arba valsas šokių aikštelę užvaldęs arba romi meditacija akyse su šypsena tvyrojo. „Sūneli, pažiūrėk kaip tas gitaristas groja, čia tikras meistras, taip niekur kitur nepamatysi“ – sakė tėtis ant pečių laikomam savo vaikui šalia manęs. Ir iš ties, ką išdarinėjo akustinė gitara, ne tai, kad atsimerkus negalėjai suspėti palei pirštus lakstančius gitaros rifais, bet net ir užsimerkus regėjai „Star Wars“ šviesos greitį.
Na ir galiausiai – vakaro vinis. Aha, kad ir kaip banaliai ar kiek netikėtai tai pasirodytų – btchiukai „Baltic Balkan“. Tiesa sakant man ir pačiam tai buvo netikėta, kad jie TAIP užtikrintai gerai, užvedančiai hitiškai, natūraliai nedirbtinai sukurs pasiutpolkišką atmosferą Barbakano tvirtovių apsuptyje. Atėjau kaip tik, kada jie pradėjo groti. Liaudis iš pradžių būriavosi itin atokiai nuo scenos – akinanti dienos šviesa visiems iššaukinėjo neįsijautimo į hepeningo transą, tačiau BB vyriokams tai buvo ne motais. Ypač Lencui, tam beatboxeriui, eMCi, go-go šokėjui, nuo lenciūgo atitrūkusiam pankuchai.
Ne, to legendinio ir kultinio jų fokuso, t.y. degtinės ir kitų (ne)tauriųjų gėrimų į kairę ir į burnas pilstymo deja neišvydau, bet ot ne dzin? Nors, kaip minėjau, dar nei karto nesu buvęs prieš tai BB diskotekoje ir kelis jų DJ setus per kompą esu paklausęs, tačiau ta selekcija kokią Marulis su Namu parinkinėjo – tiesiog automatiškai visus vertė prisikelti iš kapų ramumos ir ne ką prasčiau demonstruoti šokio judesius nei Michaelas Jacksonas klipe „Thriller“.
Jie buvo priemieji, jie buvo paskutiniai ir jie buvo vinis. Maruliui dar paaiškinau, kad nei karto nebuvau jų diskėj, nes paprasčiausiai vadovaujuosi sveika gyvensena ir STENGIUOSI eiti miegoti vėliausiai kokią 1-mą nakties. T.y., koncertas, namai, arbata ir miegas. Bet įtariu kažkada artimiausiu metu teks nusižengti šiai „šventai rutinai“ ir nusirauti per jų šokius pokius, pasitinkant rytinę saulę, o ne nuleidžiant ją po vakariniais debesimis. Tikrai taip, šiuo metu šis trio, nuo gauto T.Ė.T.Ė. apdovanojimo dar 2013-tais yra geriausia DJ komanda Lietuvoje iki dabar. Tai stipriausia selekcija, geriausia nuotaika, charizmos proveržis, geros nuotaikos sprogimas ir visa kita kas yra gražu. Vaje, ajde.