Pastaruosius du savaitgalius teko pasibūti kino teatruose. Pamatyta juose kelios premjeros, bei keli iki šiol, manau, aktualumo nepraradę kino filmai. Tai štai trumpai, drūtai, aiškiai ir subjektyviai dalinuosi įspūdžiais.
Garsiojo „Alien” tėvo bei vieno vizionieriškiausių sci-fi režisieriaus Ridley Scotto mokslinės fantastikos filmas laukiamas beveik kaip Šv. Kalėdos. Su pirmais filmais (be minėto „Alien” dar pridėkime ir „Blade Runner”) užsikėlęs kokybės kertelę iki kosmoso ir po to perėjęs prie kitų žanrų, prieš keletą metų pasakė „aš sugrįžau“ su „Prometėjumi“, kuriame buvo pasakojama apie garsiojo “Alien” priešistorę. Tačiau juosta nuvylė tiek daugumą kritikų, tiek daugumą R. Scotto fanų. Nepaisant šio fakto vėl ambicingas projektas, vėl grįžtama prie sci-fi – „Marsietis“. Ir čia R. Scottas, galima sakyti, išlaviravo. Filmas nėra kažkoks super mega turbo, tačiau ir nenuviliantis. Pasakojama čia apie tai kaip išgyventi Marse auginant bulves. Plius kaip susiskalbėti su žemiečiais be 4G ir wi-fi būnant Marse. To pasėkoje aštraus veiksmo čia nerasta, išskyrus pačią pabaigą, kuri tarsi tai kompensuoja. Spec. efektai – normalūs, kaip ir garso takelis ar operatoriaus darbas. Gi aktorių kolektyvas – puikus – Mattas Damonas, Jeffas Danielsas, Seanas Beanas, Chiwetel Ejioforas ir dar daug gražių moterų.
Įvertinimas: 7/10
Verdktas: Neiti tiems, kas nori veiksmo, gilių minties šuolių (ta prasme filosofijų) ar Avatariškų spec. efektų. Visi kiti – pirmyn!
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=xdR14ODwv7I[/youtube]
Tobulas filmas. Metų filmas. Oskaras garantuotas (arba bent jau kultiškiausio titulas metų gale – kas irgi neblogai). „Didysis grožis“ buvo pirmas mano matytas šio režisieriaus filmas, iš jo aš sužinojau apie Paolo Sorrentino. Ir kadangi tai buvo šviežia pažintis su šiuo itin savitą braižą turinčiu menininku, tai „Didijį grožį“ pajutau tik antrą kartą pažiūrėjęs jį po pusės metų. Gi „Jaunystę“ ketinu pažiūrėti dar kelis kartus ne dėl to, kad suprasčiau, o dėl to, kad sugaudyčiau visus simbolius, užslėptas mintis ir prasmes, bei įsidėmėčiau filosofiškąsias sentencijas. Juosta tiesiog maudosi poetiškame vizuališkume, perteikiama precizišku operatoriaus darbu, apdainuojama aukščiausios kokybės eklektišku garso takeliu, o aktorių kolektyvas tiesiog skęsta charizmos, kastingo darbo vaisių saldume bei erotiškumo estetikoje.
Įvertinimas: 10/10
Verdiktas: Eiti delikataus kino gurmanams.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=-T7CM4di_0c[/youtube]
Na, kaip gi neisi pažiūrėti į chameleoniškąjį Johnny Deppą, kuris sukuria „vieną įspūdingiausių vaidmenų per pastarąjį dešimtmetį“..? Pirmoji filmo pusė buvo pražiūrėta su nuolatiniu ironišku krizenimu. Buvo juokiamasi iš filmo, kuris rodėsi yra tiesiog apsėstas Holivudinių gangsterinių filmų klišių. Vardinu klišes: 1) Pastovus prikimęs balsas iš visų aktorių gerklių 2) Žiaurus nusikaltėlis, tačiau švelnus ir rūpestingas tėvelis, bei tikintysis, kuris lankosi mišiose 3) mylimas savo rajono bobučių, kurioms jis padeda pereiti per gatvę ir duoda babkių ne tik duonai, bet ir pyragui 4) Piešiamas Deppo charakteris – itin rimto veido riteris, kuris momentais primena Lordą Sauroną. Na, ir t.t. ir pan… Tačiau primerkus akis bežiūrint pirmąją juostos dalį, po to tikrais faktais pagrįsta istorija pradėjo kramsnotis iš ties skaniai. Tačiau pabaiga filmo vis tiek buvo aiški, nes juk visi gangsteriniai filmai su tokia pačia, nelaiminga nusikaltėliui, pabaiga!
Įvertinimas: 7/10
Verdiktas: Tie kas yra gansgterinių tipo filmų gerbėjai, bei Deppo fanai, manau, nusivylę neliks.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=m3k2ZGL4yIE[/youtube]
Labai, labai patiko. Žinoma, kad geriausias Lietuviškas kino produktas šiemet, o ir praeitametį “metų filmą”, t.y. “Lošėją” – irgi, mano subjektyvia nuomone, apdeda. Labai šiltas, poetiškai lengvas, naiviai lyriškas ir tiesiog gražus filmas. Filmo idėja – pavaizduoti dviejų jauniklių lezbijiečių vasaros meilės istoriją, pavyko visam juostos kolektyvui taip gerai, kad net plaukai ant kūno šiaušėsi bežiūrint. Įtaigūs bučiniai, jausmnigai gaivališkos meilės scenos – įtikino savo tikrumu, manau, kiekvieną kas žiūrėjo. Patiko ir pats filmo formatas – ne bandymas perteikti filmo mintį realistiškais dialogais, o labiau žaidžiama žiūrovo vaizdine emocija, poetinėmis eilutėmis iš aktorių lūpų ir t.t. Plius garso takelis nuostabus – nuo “Royksopp” iki šešiasdešimtųjų Lietuviškosios estrados klasikos perlų.
Įvertinimas: 9/10
Verdiktas: Eiti tiems, kas nesitiki iš filmo “Žemaitės realizmo”.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=m64GsuzuJHo[/youtube]
Na gi, kad iš vis neaišku kam, vardan ko ir apie ką šis filmas susuktas. Jei būtų tai ne Šarūno Barto juosta, būčiau išėjęs iš jos jai nė neįpusėjus, tačiau vis buvo laukiama ir tikimasi, kad kažkas į kažką išsirutulios. “Ai, tai pastaruosius 5 metus Bartas filmus kuria pačiam sau suprantamus. Jau “Eurazijos Aborigenas” buvo nekažką…” – taip man pažįstama paporino apie Lietuviškąjį Tarkovskį ir jo kino produktus. Ir tikrai, čia nėra nei vystomos istorijos, nėra čia absoliučiai jokių normalių dialogų. Tos kelios filosofinės citatos paskęsta efemeriškumo jūroje, o jei reiktų pasakyti “apie ką buvo šis filmas?” – ko gero vienintelis į šį klausimą atsakytų tik pats ponas Š. Bartas.
Įvertinimas: 4/10
Verdiktas: Neikite į šį filmą, nebent esate aklas Š. Barto fanas.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=aS5BHl_PkDs[/youtube]
Žymos:johnny depp, Paolo Sorrentino, Ridley Scott, Sangailės vasara, šarūnas bartas
susitvarkykit gramatines klaidas prieš spausdindami, penkta klasė
“PAŽYSTAMA” srsly?
Ačiū už pastabą, Kristina, klaidą ištaisiau.
“lezbijiečių” neužkliuvo 😀
Neužkliūt tai neužkliuvo, svarbiausia, kad už ano užkliuvimo nepargriuvo.