Taigi Kirkorovas. Prieš keletą metų lankytas Šiauliuose jo „Šou nr. 1“ paliko neišdildomą įspūdį. Koncertas buvo tarytum filosofinės plotmės spektaklis, kuriame buvo pasakojama istorija apie žmogaus svajas ir viltis. Kaip jas pasiekti, kokį vaidmenį procese atlieka Dievas, kas yra valia ir gal viskas ko mums tereikia tai tik susitepti rankas darbu? Miuzikle vyravo vienas už kitą išradingesni vizualiniai, techniniai, scenografiniai sprendimai. Filippas kaip ir šokėjai keitė vienas už kitą margesnius ir netgi futuristinius kostiumus. Tad viskas buvo panašu į Maiklo Džeksono šou. Ko pasekoje Filippas ir yra vadinamas King of Russian Pop. O kaip gi buvo praeitą ketvirtadienį Vilniuje?

Šį kartą šou buvo pavadinimu „Aš” (“Я” – rus.k.), tad nesunku yra nuspėti, kad tema jo – atspindėti vidinįjį Filippo Kirkorovo pasaulį. Koncerto išpildymas artistui atsiėjo net 6,5 milijono eurų, o režisavo jį ne bet kas, o cirko režisierius Franco Dragone, buvęs „Cirque du Soleil“ meno direktorius. Ant scenos Filippui talkino net virš 70 šokėjų, fone šmėžavo nuolat besikeičiančios įspūdingos vizualizacijos, o scenografiją papildė besitransformuojančios milžiniškos konstrukcijos. Viso šou stebėjo, tikrai kuklūs, apie 5 tūkstančiai žiūrovų ir, tiesą sakant, šou ankščiau laiko palikome ir mes.

Kodėl? Paprasta – Šiaulių „Šou nr. 1” man paliko kur kas didesnį įspūdį, nes ten buvo vystoma Mintis. Pasakojama istorija ar kitaip sakant – kapstoma giliai. Gi koncertas “Aš”, mano požiūriu, buvo daugiau įspūdingas pavardėmis, skaičiais ir investicijomis. Taip, dekoracijas kūrė belgų architektas ir dizaineris Marcos Vinal. Taip, už choreografiją buvo atsakingas Tony Testa iš JAV, dirbęs su tokiomis žvaigždėmis kaip Michaelas Jacksonas, Janet Jackson, Kylie Minogue ir kitais. Taip, kostiumus trupei sukūrė žymusis Rusijos dizaineris Valentinas Judaškinas. Ir taip, viskas buvo atliekama gyvai, aistringai ir dvasingai.

Tačiau mes juk esame pripratę prie viso to ir iš šou trokštame kažko daugiau, tiesa? Gi čia – absoliučiai visos dainos apie LIUBOV (meilę – liet.k.) ir  vien tik apie tai. Ir na, suprantate, ant galo tas ir užkniso. Šiauliuose be to, kad koncertas buvo vystomas su filosofine mintimi, tarytum fabulinis spektaklis, jis dar ir buvo kur kas eklektiškesnis muzikaliai. Buvo ne vien baladės, bet ir šokiai pokiai. Buvo ne vienas, bet gal trys ar du išėjimai į publiką, kas kaip reikiant pagyvino pasirodymą. Na, ir t.t. ir pan… O čia – daug kostiumų, daug šviesų, daug šokėjų ir finale, tarytum, viskas vis tiek apie tą patį.

Tad katarsio nors ir buvo gauta kur kas mažiau nei prieš 4 metus Šiauliuose, kuris truko beveik tris valandas ir buvo suklausytas VISAS, tačiau jokiais būdais nebrokyju šio reginio. Filippas dar kartą pateisino jam klijuojamą Rusijos pop karaliaus etiketę. Jis atiduoda žiūrovui maksimumą, jis negaili savęs, jis negaili pinigų, jis negaili resursų bei energijos – būtent toks koks buvo Maiklas. Kas, kad į koncertą atėjo tik 5 štūkos melomanų ir du avangardinės muzikos mylėtojai, kurie išvyko ankščiau laiko. Svarbiausia, nepaisant visko – siekti maksimalių rezultatų ir įgyvendint viską ne tik aukščiausia klase, bet ir nuoširdžiai. Taip buvo ir šį kart.

Ačiū, Filia.