Klubinė kultūra savo šaknis Lietuvoje pradėjo leisti nepriklausomybės aušroje. Nuo itališkos diskotekinės disko bangos vietinių šokių organizatoriai pamažu ėmė ieškoti, kuo užpildyti moraliai pasenusią didžėjų programą. Nišą Lietuvoje ilgainiui rado tokie primityvaus ritmo grandai kaip „Scooter“, kurie, tenka pripažinti, savo klausytoją turi iki šiol. Laikas bėgo, mados keitėsi. Galiausiai savo klausytoją atrado „Prodigy“, o pernai didžiausią vakarėlį surengė ir itin aktualūs „The Chemical Brothers“.

„Karklė“ ar „Granatos“ taip pat į programą įtraukia aktualių šokių muzikos pasaulio vardų. Vieninteliai šią koncepciją bandė plėsti „Live Nation“, kurie visus klubinėtojus siekė sutraukti į „Radistai Village“. Tačiau ir čia pasigęsta ryškesnių vardų, todėl festivalis taip ir netapo svarbiausiu vasaros reiškiniu šios muzikos gerbėjams. Žinoma – galiu klysti.

Nenuostabu, kad su dideliu entuziazmu buvo pasitikta žinia apie vasarą vyksiantį „Summerburst Baltic“ festivalį, kurio gimtinė – skandinavija. Didžėjų sąrašas taip pat atrodė daug žadantis – „Afrojack“, „Kygo“ ir pastaruoju metu vėl į dėmesio centrą grįžęs David Guetta, kurį pagrįstai galime laikyti aktualiausiu vardu elektroninės šokių muzikos scenoje. Ypač akcijos kilo po tą patį savaitgalį vykusio Europos futbolo čempionato atidarymo.

Prisipažinsiu – tokia muzika retas svečias ausinėse ar kolonėlėse. Masino vien pats festivalio mieste reiškinys, kurių turime ne tiek ir daug. Ambicingai atrodė ir siekis uždaryti Vingio parką, kuris talpina bala žino kiek, savaitgaliui. O kodėl ne prie jūros? Pagrindinė Vilniaus rekreacinė zona nebuvo blogiausias sprendimas, tačiau ambicija jį užpildyti kiek prasilenkė su realia situacija. Auditorijos skaičius nebuvo toks, kokio tikėjosi organizatoriai. Nemanau, kad viskas praėjo itin nuostolingai, tačiau faktas, kad neparduotų bilietų liko.

Veiksmas scenoje – be priekaištų. Išvengta didesnių vėlavimų, o dekoracijos, kurios tampa viena esminių tokių pasirodymų dalių, atrodė galingai. Nedėkingas vasaros laikas pilną šviesų šou leido pajusti tik paskutiniųjų pasirodymų metu, kurių laukti buvo verta. David Guetta pasirodymas gal ir neprilygo didžiausiu laikomo Tommorowlando šou, tačiau į ką pažiūrėti tikrai buvo. Juolab, panašių renginių neišlepintai publikai Lietuvoje tai buvo kone pirmas kartas leidęs pajusti kaip iš tikrųjų atrodo didžiausi šokių muzikos festivaliai. Deja, koją pakišo nedėkingi orai.

Didžiausia problema – nedraugiški kaimynai socialinėje erdvėje ėmę skųstis poilsio stoka dėl pernelyg didelio triukšmo. Nepagrįstais kaltinimais buvo mėtomasi ir į Vilniaus savivaldybės pusę. Kelių bobučių skundai gerokai prasilenkė su tuo, kas vyko viduje. Nors triukšmo buvo, tačiau žadėtųjų masinių muštynių ir masinio narkotikų vartojimo nė su žiburiu nerasi. Anaiptol – publikoje pasilupti atvykusių Akmenės jaunuolių buvo vos vienas kitas ir tie patys problemų neieškojo.

Niurzgėti būtų galima tik ant per daug įsišventusios apsaugos, tačiau ar verta? Problemų tai, turbūt, nesukėlė, o ir karštų situacijų matyti neteko. Matyt esminiu filtru, atsijojusiu publiką, tapo gana didelė renginio kaina, kuri ir tapo garantu nuo nepageidaujamo išdidžiai treninguoto jaunimo. Už tvoros likus šiam kontingentui šventė atrodė tikrai pakankamai saugiai.

Nemanau, kad verta aptarinėti atskirus pasirodymus. Kas buvo – tas matė, o  youtube šiais laikais prieinama visiems. Savo herojus festivalio lankytojai tikrai turėjo, su pasiūla prašauta nebuvo. Po sąlyginės festivalio sėkmės belieka tik reziumuoti – Vingio parkas yra puiki vieta, tačiau tokio tipo festivalis savo vietą rastų prie jūros. Turbūt geriausiu metų vakarėliu tapsiančio festivalio organizatoriams norėtųsi palinkėti savo vietą po saule kitais metais rasti kur kas vasariškesniame kurorte. Beveik neabejoju, kad šis elementas reikštų žymiai didesnį pasisekimą.