Per praeitą savaitgalį buvo pamatyta labai daug „privaloma pamatyti“ kino filmų. Apie juos štai, kaip visada, trumpai ir aiškiai žemiau.
BĖGANTIS SKUSTUVO AŠMENIMIS 2049 / Blade Runner 2049
Gražu. Bet man asmeniškai nė pro kur neperspjovė pirmtako šis tęsinys. Skaičiau ne vieną atsiliepimą, kur šlovinama ši nauja juosta, jog nesivaiko pirmtako, nežaidžia nostalgija, kad šio epo kūrėjams nuostabiai pavyko išvengti daugybės klaidų, kurias darė kitų didžiųjų juostų tęsinių kūrėjai ir t.t. ir pan. Tačiau dėstau kaip kas man kliuvo. Garso takelis kur kas silpnesnis – čia vienareikšmiškai. Jared Leto kaip korporacijos vado personažas atrodo per daug pritemtas ir per daug stilizuotai nenatūralus – prakeiksit, bet „Dvasia Šarvuose“ Takeshi Kitano personažas buvo būtent tai ko reikia, o Jared Leto tiesiog per jaunas ir per saldus tokiam, atrodytų, grotestiškam vaidmeniui. Trukmė – tai dar vienas minusas – 2,5 val., o iš viso to nepasisemi anei kokių įdomesnių minčių, anei išsakytų sentencijų ar šiaip klausimų iškėlimo. Vien žiūri į gražų Ryaną Goslingą (beje, jo vaidmuo, buvo vienintelis man UŽTIKRINTAI patikęs dalykas šioje juostoje) su pabaigoje pasirodančiu Harrisonu Fordu. Žiūri į tą aukso miglą visa laiką ir jei pirmą trečdalį tave tai hipnotizuoja, vėliau jau pradedi rangytis kėdėje ar kitaip tariant vargti. Na, ir ketvirta – kur kas daugiau stiliaus, dinamikos, spalvų pirmtake buvo, nei kad po 35 metų išleistame per daug ištęstame tęsinyje su visomis technologijomis ir finansiniais resursais.
Įvertinimas: 6/10
Verdiktas: tikrai netrolinu su šia recenzija. Bet man šis tęsinys – visiškai nepateisino labai aukštai iškeltų lūkesčių.
SNIEGO SENIS / The Smowman
Nors ir buvo prirašyta „horror”, tačiau anotacija, aktoriai ir jokių paauglių jų tarpe – nuginė mane į šią, taip, dramą (kas irgi labai įtakojo sprendimą vykti į peržiūrą). Tačiau džiaugsmas baigėsi dar ne prasidėjęs. Kažkokia betvarkė yra ši juosta – be stipraus akcento, minties ar katalizatoriaus. Žiūri ir nesupranti ką su šiuo filmu kūrėjai norėjo padaryti – gerą blockbusterį su surinkta krūva įspūdingų aktorių, horroru pasaldintą detektyvinį trilerį, ar psichologinę dramą padailintą mistikos elementais? Taip aktoriai geri, taip jie daugiau nei puikiai parinkti ir su savo vaidmenimis susitvarkė (vien ko vertas Valas Kilmeris!), tačiau pats filmas apibendrintai – balaganas.
Įvertinimas: 5/10
Verdiktas: kažkokia nesamonė. Tiesiog.
VILSONAS / Wilson
VIENINTELIS geras kino filmas šiame 5 mini recenzijų rašinyje. Tiesa, žiūrėtas ne kino teatre, o pas piratus. Woody Harelsonas tiesiog puikiai renkasi sau projektus pastaruoju metu – neseku jo, bet štai „Stiklo pilis“ man pasirodė kaip itin stipri juosta, o ir „Vilsonas“ – tiesiog nuostabus. Pasakojama joje apie pusamžį vyriškį – gana trenktą, bet ir tuo pačiu labai žavų; netašytą, bet ir itin geros valios; nuolatos darantį klaidas, tačiau visada jas kitiems atleidžiantis. Tai stipri drama, kuri yra pagardinta komiškomis situacijomis, o viską spalvingai įrėmina įtaigūs dialogai ir netikėčiausi istorijos bei siužeto vingiai. Apie ką ji? Pažiūrėkite video anonsą ir patys spręskite ar skirti šiai juostai laiko jums yra verta. Aš asmeniškai – stirpiai rekomenduoju.
Įvertinimas: 9/10
Verdiktas: Tiks ir rimto kino gerbėjui, ir komiškų akimirkų iš juostos besitikinčiam žiūrovui.
ŠVENTASIS
Žemaitės literatūrinis realizmas šiuolaikiniame Lietuviškos kino pramonės filme. Tačiau pirmiausia apie riebius pliusus šiai juostai. Vaidyba – labai gera. Ne tik Marius Repšys puikus, tačiau ir jo personažo žmoną suvaidinusi Indrė Patkauskaitė tiesiog žiba bei jo kiemo draugą Petrą įkūnijęs Valentinas Krulikovskis užtikrintai kontroliuoja situaciją. Atmosfera 2008-tų metų Ekonominės Krizės sukurta labai gerai, tik man klausimas iškilo – kodėl personažai geria „Sibirskaja Korona“ alų? Nes bent mes su chebra butelinio neįpirkdavom, imdavom litrinius bambalius, jei ne cielas pūsles. Buitis visa – vėl gi, žiūrisi įtaigiai. Istorija pakankamai intriguojanti, bet… Baigėsi pliusai – jūsų dėmesiui kas su šia juosta, pagal mane, yra negerai. Ir jau pradžioje mini recenzijos parašyta kas negerai – tiesiog kas norėta pasakyti šiuo kino filmu? Ar parodyti nykią 2008-tųjų kasdienybę ir realybę? Ar a la buitinę dramą? Ar gyvenimišką tragediją, kuri kaip ir aktuali daugumai? Gal ir pastarasis variantas, tačiau pirmą trečdalį žiūrint viskas intriguoja, gi vėliau, kai vis tas pats tempas, o jokių analizuojamų klausimų ar jų iškėlimų nėra, o tik “grojama” ta pačia korta – nykumos jausmas užpuola. Ne veltui pirminis juostos pavadinimas buvo ne „Šventasis“, o „Krizė“. Nes nieko apart krizės jame nėra! Paprasta. Bet kokiu atveju juosta susižiūrėjo įtikinamai, su pakankamai stipriu „flow“ jausmu, tad dedu jai pliusą.
Įvertinimas: 6/10
Verdiktas: Ko gero iš ties geriausia šių metų Lietuviška kino juosta, bet įtariu, kad E. Vertelytės „Stebuklas“, bent man asmeniškai, bus artimesnis.
EMILIJA IŠ LAISVĖS ALĖJOS
Bandžiau žiūrėti, tačiau. Bandymas baigėsi ties ketvirtadaliu filmo, antraip būtų man buvę kaip su tuo literatūriniu personažu Biliūno apsakyme (t.y. „Kliudžiau“) – rizikinga kuriam laikui netekti humoro jausmo. Dar jei filmas būtų ne dviejų valandų su viršum trukmės ilgumo – prievartą prieš save būtų įmanoma pateisinti. Bet ne. Tad trumpai. Viskas visiškai ir labai nenatūralu. Nėra jokio “flow” žiūrint į aktorių vaidybą, siužetą, istoriją ir jos pateikimą. A la atvirutės vaizdelio kinematografija žiūrisi kaip vienas ir didelis cliche. Kostiumai ir personažai, pasikartosiu, nenatūralūs, o jei Donatas Ulvydas bando sukurti kažką panašaus į kostiuminę prancūzišką kino klasiką – jam nieko nesigauna apart vienas žodis – cliche. „Tadas Blindas“ – didelė klaida. „Kaip pavogti žmoną“ – čia filmas? Dabar „Emilija“ – nenatūralumo ir kičo triumfas. Nemanau, kad žiūrėsiu dar kokį kitą D. Ulvydo kino filmą.
Įvertinimas: 4/10
Verdiktas: Cliche.