2018 metų kultiškiausi: KONCERTAI (top-10)

Ne patys derlingiausi 2018 metai koncertais man, bet perlų juk nereikia itin daug, kad jaustumeisi gražus ir turtingas.

  1. MARKUS STOCKHAUSEN & MARTUX-M „ATLAS“

Vienas iš GAIDA festivalio koncertų, kuris vyko ŠMC. Ekspromtu lankytas pasirodymas, netikėtai tapęs viena įsimintiniausia 2018-tų muzikine patirtimi. Kada svaigiai erdvinius Markuso Stockhauseno įv. valdomus trimitus, į tranzą siuntė Martux-M old-schoolinė elektronika, kuri aliuziškai variavo nuo Dead Can Dance rituališkumo iki Underworld sodraus techno tembro. Meditacija ir mentalinis šokis viename.

 

  1. PIOTRAS MAMONOVAS „SKAITĖ ŠVENTĄJĮ IZAOKĄ SIRINĄ“

Tai buvo mano antrasis pasimatymas su įstabiuoju P. Mamonovu ir jo grupe. Vyko jis, kaip ir pirmąjį kartą, Šokio Teatre, tačiau buvo dar stipresnis. Pusė pasirodymo – performancas, kurio metu Piotras „skaitė“ Šventąjį Izaoką Siriną, t.y. rusų mistiko (gyvenusio dar 7-tame, mūsų eros, amžiuje) mintis savais žodžiais. Bet neapsigaukite – čia nebuvo pamokslų ar didaktikos. Buvo sakralu, tikra ir, žinoma – jokio nenatūralumo ar veidmainiškumo. Gi muzikinė, po to sekusi, dalis – kaip ir priklauso Zvuki-mu – ekspresija, charizma ir momentais visiškas nesupratimas kas gi vyksta!

 

  1. A-HA „ELECTRIC SUMMER TOUR“ & ZODIAC

Du viename – taip galima apibūdinti a-ha ir Zodiac koncertus vykusius Latvijoje, Siguldos miestelyje, pilyje. Zodiac buvo daugiau nei puikūs – gyvi, charizmatiški, teatrališki. Išgirsti TUOS garsus, prie kurių tėvai mane beveik kūdikį užmigdydavo kadaise, buvo pasaka. Gi, a-ha – ką jūs merginos ir ponai! „Electric Summer” pavadinimo turas, tačiau atgrota viskas beveik akustiškai – smuikai, violončelės, akustinės gitaros… „Hunting High And Low“, „Crying In The Rain“, „Take On Me“ ir t.t., atliekami šių instrumentų aranžuotėmis, jaukioje, vasariškos gaivos nutviekstoje, erdvėje suteikė patį saldžiausią kultūrizmo seansą sielai.

 

  1. ANDRIUS KANIAVA FESTIVALYJE „PURPURINIS VAKARAS“

…kada tikiesi pasnūduriuoti per pasirodymą, gi finale – nusigauni prie pat scenos su iškeltomis rankomis, kad tarpuose tarp jų palaikančiai pašūkčiotum. Andrius Kaniava su grupe festivalyje Purpurinis vakaras taip suvilgė širdį, jog tas vidinis svaigimo jausmas jaučiasi su lig šiolei. Lietuviškieji romansai, kurie vertė šypsotis užsimerkus ir iškėlus rankas dangaus su žvaigždėmis link, linguoti unguriu svajingų minčių vandenyno džiunglėse. Magiška!

 

  1. ROGER WATERS „US+THEM“

„Pasišikai, drauguži…“ – taip Rogeriui Watersui galėjo pasakyti, manau, ne vienas net ir užkietėjęs jo fanas, po  neadekvačių pliurpalų Rusų medijoms, iš karto po vizito mūsų šalyje. Man ir, manau, jums nuo dabar sunku klausyti Pinkų, kaip kadaise. Tačiau ir nepaisant Rogerio kalbų – pats pasirodymas buvo nors ir gražus, gana įspūdingas, bet ne stebuklingas. Tiesiog kai turiu galimybę jį palyginti su „The Wall“ koncertu Prahoje, regėtu prieš 8 metus, kuris buvo tiesiog konceptualiai monumentalus, tai su „US+THEM“ nėra ką lyginti. Vibratoriai Trumpo burnoje? „FUCK PIGS“ transparantai? Kiaulės kaukės..? Kaip brandaus amžiaus kūrėjui, pasirodė, kad tikrai kiek suskystėjęs ant galo Grand Maestro kūrybiškumas. 10-tuke (ir taip aukštai) koncertas yra tik dėl 1-mos koncerto dalies, kuri buvo tiesiog tobula.

 

  1. DEPECHE MODE „SPIRIT WORLD TOUR“

Šis koncertas plačiosios žiniasklaidos geriausių Lietuvoje vykusių rinkimuose, be didesnės konkurencijos, paėmė pirmąją 2018-tų vietą. O kodėl kult.lt jis tik penktas, pas prisiekusį depechistą, jūs, ko gero, dabar klausiate? Nes 2017-tais atbuvau Stockholme ir ten nusiroviau taip, kad Vilniaus gigas buvo labiau koncentruotas darbui fotoaparatu, su po to sekusiu stebėjimu visko iš palubės. Tad euforija labiau buvo po išvystų padarytų neblogų foto šūvių, nei nuo koncerto potyrio. Kuris šiaip pas Depeche Mode niekada ir nebūna net vidutiniškas. Nes, na… Depechai yra Depechai.

 

  1. ANDRIAUS MAMONTOVO „ŠIAURĖS NAKTIS. PUSĖ PENKIŲ“

Andrius tiesiog privalėjo padaryti šį koncertą, vyksmą, ritualą. Nes trauktis tiesiog nebuvo kur – kultiniam albumui „Šiaurės Naktis. Pusė Penkių“ praeitamet suėjo 20 metų jubiliejus, o kad įrašas yra kultinis, manau, mažai kas pasiginčytų. Ir finale – magiška naktis karališkoje erdvėje su maksimaliai tampriais potyriais ir krūva įspūdžių, kurie, bent manyje, gyvi po šiandienai. Kada danguje nebuvo žvaigždžių, o naktis buvo vasariškai tvanki; kada visas dėmesys, per susikaupimą ir koncentraciją, tik tam kas žaižaruoja ant scenos; kada į sąmonę per dešimtmečius įsigėrusios kompozicijos uždegė sieloje vidinę laužo kaitrą; kada…

 

  1. GUNS N‘ ROSES „NOT IN THIS LIFETIME TOUR“

2018-tų metų mano MUST SEE koncertas. Praleista buvo proga, netikėčiausiai atgimusius Gunsus 2017-tais pamatyti Lenkijoje, tad praeitamet buvo nusibelsta į Oslą. Ne tas žodis kokia tai buvo gera patirtis – tiek kelionė, tiek Oslas, tiek koncertas. Be reikalo bijojau pusketvirtos valandos šou, nes koncertas absoliučiai neprailgo. Nuo „Don‘t Cry“ iki „November Rain“ baladžių; nuo „Black Hole Sun“ iki „Knokin‘ On Heavens Door“ koverių; nuo „Wellcome to The Jungle“ iki „Paradise City“ masyvių trotilo užtaisų. Žodžiu, viskas ko reikia, kad suprastum, jog senas geras rokenrolas dar neužvertė kanopų prieš hipsteriškuosius jaunimo indie pasimaivymus. Nors, kas be ko, Axle‘as jau sunkiai bepatraukia, bet ar man tai labai rūpėjo?

 

  1. BOHREN AND DER CLUB OF GORE

Analogų surasti šiam koncertui man sunku ne tik kalbant apie šiuos, praėjusius, metus, bet ir apskritai. Kodėl? Nes kuomet iš pirmo žvilgsnio, rodytųsi, itin panašios kompozicijos – skrodė tamsą individualiu spalviniu spektru. Kuomet sėdi kėdėje ir negali būti ramus nuo, atrodytų, vienodai migdančios muzikos. Kada magiški garsai įžiebė tarsi mistišką aurą, ko padarinyje jausmas buvo it pleventum kažkur mistiškoje gūdumoje įsikūnijęs į apuoką ar pelėdą. Jokio šou, beveik jokių šviesų, jokių pakylimų ar nuolydžių transliuojamame garsovaizdyje. O kai kas, kas buvo žymiai subtiliau ir net į į poetiškus žodžius neįsipaišančio.

 

  1. THE ROLLING STONES „NO FILTER TOUR“

Kažkaip visiškai netikėtai gavosi su The Rolling Stones šia pirma vieta. Iš vis nesitikint, prieš vykstant į koncertą kažko ypač super, o labiau su polėkiu užsidėti varnelę. Bet, greičiausiai tame ir esmė, kad – primeskit – diedukai, kuriems apie 70 metų – taip užvirino rock‘n‘rollu atmosferą, kad tik ir čiaudėjau viso šou metu maloniais katarsio atodūsiais. Maniau, kad ši išvyka tebus, kaip minėjau – „pamačiau, paplojau ir galop užmiršau“, tačiau… Jei Gunsai savo turą pavadino „Not In This Lifetime“, tai Rollingai laisvai galėjo „Once In A Lifetime“ pavadinimu turą pakrikštyti, nes patirtis gauta būtent tokia. Neįsivaizduoju iš kur tiems diedokams po 70 metų dar yra skysčių ir parako  atlakstyti, atstrakalioti ir atidirbti bemaž 3 valandų setą, bet palikime tai gerąjai Dievo ir Gamtos mistiškąjai valiai. Klausite ar dar kartą varysiu? Jei tik bus šansas – į Golden Circle zoną arba su brangiausiu VIP bilietu.


Parašykite komentarą