Ganėtinai keistai išsireiškiu, tiesa? Juolab, kad „skarbonkė“, „ne ta erdvė tokiam koncertui“, „bus prastas garsas“ ir t.t. ir pan. Dar paradoksas tame, kad Valdovų rūmuose viską stebėjau bazuodamasis priešais pat sceną, iš vos kelerių metrų atstumo nuo jos, gi Siemense – iš pačio šono krašto, kas turėjo dar labiau pabloginti tiek garsą, tiek vaizdą, tiek patį įspūdį ir patirtį apskritai, lyginant su Valdovų rūmuose išgyventa magija. Tačiau…
Jokių fotografavimų ir filmavimų šį kart. Ar net švieselių nejungiau per minorines ar mažorines „lėtas“ dainas. Kas kad iš pačio kairio šono krašto veiksmą stebėjau – maksimaliai koncentracijai į garsą tai apčiuopiamos įtakos neturėjo. Klausiate kaip garsas, atmosfera ir įspūdis visų mylimoje Siemens Arenoje, kaip tokiam koncertui? Atsakymai štai žemiau iš to ką mačiau / girdėjau sėdėdamas ant atbrailos po kairei.
Visų pirma, apeikime visokius techninius dalykus ir pan., o tenorėčiau išskirti vieną elementą iš „Nakties“ dėlionės – t.y. žmogų kuris ją sukonstravo – Jievarą Jasinskį. Klausydamas koncerto su sutikta pažįstama žurnaliste, pareplikavom kits kitam, kad, velniai rautų, tas žmogus, kuris tokio gilaus ir skambesiu kompleksiško darbo, kuris ir po 20 metų „SKAMBA“ (turiu omeny – tai Klasika iš didžiosios), padarė tokią emocijas, išgyvenimus ir katarsio proveržius išgyventi priverčiančią simfoniją, kad momentais pamiršdavai ploti, nes rankos buvo užimtos tuo, kaip susirinkti ant žemės besimėtantį žandikaulį.
Ir štai čia iš karto galima būtų prisiminti garsą ar Siemens arenos akustiką – net pačiame krašte klausant / stebint vyksmą – tik mušamųjų buvo per daug. Visa kita – girdėjosi jei ne tobulai, tai beveik puikiai. Ko padarinyje, gana lengvai buvo galima pagauti vos ne visus tuos nerealius atskirų instrumentų priuetus, kuriuos Jievaras Jasinskis užrašė ant lapo nata po natos, kiekvienam kamerinio orkestro muzikantui atskirai. Ar, tarkim, magiškai talkinusiam Sauliui Petreikiui su pučiamaisiais instrumentais. Bei stebuklus kūrusiam pianistui ar bosinės gitaros rifus raičiusiam bosistui.
Pasakysiu, kad kiek atsargiai žiūrėjau į mintį, kultinį Andriaus Mamontovo įrašą „Šiaurės Naktis. Pusė penkių“ perkelti į kamerinį garsovaizį. Kodėl? Nes jame juk visko tiek daug, tiek skambesio stilistikų, tiek nestandartinių aranžuočių – galybė, tiems laikams, inovatyvių sprendimų.
Ten gali išgirsti ir kaip ambientas dera su pianinu ar drum and bass su elektrine / akustine gitaromis. Bei šiaip kūrinys „Ten“ ar baladė “Į tavo rankas”… Daug klaustukų buvo kaip viską Andrius ir komanda įgyvendins su smuikeliais. Kitaip tariant, bijojau vieno – kad tik „nesuskystėtų“ į naują rubą įvilkta „Naktis“. Ir va čia, šios apžvalgos pavadinimas „Valdovų Rūmų vyksmas tebuvo repeticija“ – įgauna prasmę.
Siemens Arenoje vykusiame koncerte atradau ir pamačiau kur kas daugiau gilumo ir minoro, kur jo reikia; masės ir spalvų, kur jos nesitikėta; lyrikos ir dvasios, kur jos, lyg ir, nebuvo tiek daud išgirsta Valdovų Rūmuose. Tarkim „Vakar naktį“ finalas koks! Kokia audra, jėga ir minėta masė! Tiesiog pribloškė ir atjungė. Arba „Ciuricho vrapų“ gaudesys, išsireiškiu – stereo surround garsu visoje arenoje, aklinoje tamsoje. Visa publika dairėsi į šonus apšalę! Arba „Saulės miestas“ atliktas su pianinu privertė lydytis it T-1000 mašinai raudonoje lavoje iš filmo Terminator 2.
Ir taip galėčiau porinti vos ne apie kiekvieną atliktą kūrinį. Kūrinį, į kuriuos šį kartą maksimaliai buvau sukaupęs dėmesį. Girdėjau ne vieną bendrą roko ar net metalo muzikantų projektą su simfoniniais orkestrais. Ir jei Metallica „S&M“ toks gyvas albumas, savo laiku, mano buvo nuklausytas iki negalėjimo, tai čia, manau, yra tas atvejis, kai Metallica, šalia orkestro turėdami ir elektrines gitaras, ir patyrusį vilką Michaelą Kameną – emocionaliai, bent manyje, ne kaži kuo pranoko TIK kameriniu garsu atskleistą Andriaus Mamontovo „Šiaurės Naktis. Pusė penkių“ darbą.
Vilniuje ėjau dykai, nesiruošdamas rašyti nieko, nes juk Valdovų rūmų koncertą aprašiau – neva ką čia naujo pasakysi. Tačiau, gaunasi taip, kad supielyjau „visai pozityvią“ rašliavą ir nusipirkau bilietą į Klaipėdoje vyksiantį koncertą ketvirtadieniop. Reikia remti mylimus atlikėjus ne tik Spotify perklausomis ar gražiomis fotografijomis iš jų koncertų ir pagyromis po jų show, bet ir materialiai. Juolab, kai žinai, kad mainais gausi kai ką kas yra daug, daug labiau vertinga, nei pinigai.
Kaunas ir Klaipėda, darykit sold-outus ir susitinkam, nes AP-SI-MO-KA!
Nuotraukos: Julita Dargytė
Po tokio atsiliepimo kažkaip smagiau laukti Ketvirtadienio. Buvau koncerte Valdovų rūmuose, paskui pirkau bilietą (kėliausi pusę 5; tiksliau nemiegojau visą naktį iki pusės 5, suveikė kažkokia magija) į koncertą Klaipėdoje. Belaukdamas susimastydavau ar tai nebus visiškai toks pats koncertas tik kad labai skirtingoje aplinkoje. Dabar kažkaip daugiau intrigos, turėtų būti puikus vakaras.
Wrong, smagu! Tai susimytinsim 🙂
Parašyta puikiai, t.y.“…with love from me to you…”, kaip toj dainoj…