Kol naujasis grupės Sraigės Efektas įrašas “Tik Ėjimas” nekantriai laukia savo pirmųjų metinių, kolektyvas rankų nuleidęs nesėdi. Išleidę alternatyvią singlo “Pabaigos” versiją vaikinai ruošiasi savo debiutiniam pasirodymui šviežiai atidarytoje Lukiškių Kalėjimo scenoje kuris įvyks gegužės šeštą dieną (penktadienis!).
Jeigu pro radarą prasliūkino dar žiemą vykusi Sraigės Efekto paroda, kurioje buvo vaizduojamas nuostabus garso ir jo vizualizavimo santykis, belieka mestelti akį į Mariaus Paplausko montuotą video klipą takeliui “Tu Kalbi Tartum Jūra”, kurio eksperimentinėje apsuptyje įgarsinama ir vizualiai pateikiama Aido Marčėno poezija.
Na, o šiandien grupės nariai Kristijonas Nenartavičius ir Nikas Dobrotin prisėdo atsakyti kelis, svarbumu degančius, Kultūrnamio klausimus.
Kaip jaučiatės užbaigę dar vieną pilną projektą?
KN: Jaučiamės gerai. Turim labai daug noro dirbti su nauja medžiaga, bet dar turime keletą nebaigtų reikalų su “Tik ėjimu”.
ND: Kiekvienas projekto užbaigimas yra džiuginantis. Galima pradėt galvot apie naujus dalykus.
Ar įrašo publikos priėmimas skyrėsi nuo ankstesnių pastangų?
KN: Kaip ir visa mūsų veikla vykstanti iš lėto ir nuosekliai, tai ir atgalinis ryšys su mūsų kūryba analogiškai. Tyliai iš lėto, bet turiningai.
ND: Visų mūsų albumų publikos piėmimas buvo geras, kas kiekvienu albumų publikos kiekis didėjo, taip ir šį kartą, galime pasidžiaugti praplėstu klausytoju ratu.
Iš kur kilo idėja įrašą pasukti šia egzistencine, laiko tematikos linkme?
KN: Gavos natūraliai iš žmogiškos prigimties neramiai mąstant apie savo būtį čia ir dabar.
Vienas įsimintesnių momentų įraše buvo “Laikrodis II”. Kulminacijos link auganti, odą šiurpinanti bosinė gitara ir sintezatoriai sukuria itin raminančią dinamiką pirmosios “Laikrodžio” dalies chaosui. Kaip ši post-rokinė įtaka įeina į Sraigės Efekto formuluotę?
KN: Labai smagu girdėti, kad L2 sukėlė tokių minčių ir pamąstymų. Dėl postroko ar tokios prieigos, pasakysiu atvirai be jokių išgalvotų ar hiperbolizuotų kalambūrų. Taip gavos, nes taip atrodė geriausiai visų trijų laikrodžių visumoje.
Į dainas žiūrim kompleksiškai, ir iš labai daug pjūvių. Aš vis pagalvoju kas SxE vertybiškai yra svarbiausia, tai manau svarbu, kad daina turėtų reikiamą energinį užtaisą, fiziškumą, savo istorijos pasakojimą ir palaikytų klausytojo dėmesį. Na ir jeigu pasiseka originalų skambėsį.
ND: nuo pat pradžių Laikrodžio kūrinys turėjo tris aiškias dalis, kurias albumo įrašų metu mes galutinai išdirbome. Mes niekada nebuvome vien trankios muzikos atstovai. Mūsų kūryboje nuolat persipina ambientiniai garsai su traiškančiais ritmais, tai kaip tu sakai “post-rockinė” L2 kompozicija mums atrodo natūrali. Buvo labai smagu įrašinėti sintezatorių sekas, įjungti fantaziją.
Kodėl nusprendėte paviešinti alternatyvią takelio “Pabaigos” versiją?
KN: Viskas prasidėjo nuo idėjos groti šaltą žiemos vakarą brome su akustinėmis gitaromis ir nufilmuoti tokią dainos versiją. Bet susirinko būrelis idėjinių perfekcionistų į vieną vietą ir galų gale viskas baigėsi sporto rūmuose su konceptualiu klipu.
ND: Papildant, išleidus albumą pas mus pasikeitė sudetis, tai vystant klipo idėją, pamanėm, būtų įdomu dainą pergroti taip, kad ir nauji nariai įneštų dalį savęs.
Kaip sekasi balansuoti triukšmą, melodijas ir tą nuostabią takelio “OCD” psichedeliją?
KN: Nėra lengva visuos šiuos dalykus apjungti ir juolab suvaldyti. Kaip mums tai sekasi daryti gali vertinti kiekvienas klausytojas individualiai. Mes savo ruožtu darome kaip mums atrodo geriausiai.
“Laikrodis I”, jeigu neklystu, publikai pristatėte jau 2018 metais LRT Opus studijoje. Kas privertė dainą palikti naujam įrašui, užuot išleidus kartu su visu “Snaigės Defekto” komplektu?
KN: Man rodos, nenorėjome daryti per ilgo albumo ir nebuvom užtikrinti jų užbaigtumu, tai nusprendėm palikti geresniems laikams ir kažkaip vėliau išleisti.
ND: Snaigės Defekto įrašų sesijos metu mes tūrėjom pakankamai kūrinių, kiek pamenu galvojom Laikrodį vėliau paleisti atskirai. Be to, nuo to laiko kūrinys gerai evoliucionavo.
Koks jausmas įgarsinti rašytojo Aido Marčėno poeziją, ar skiriasi nuo asmeninės žodžių rašybos?
KN: Nesu geras tekstų rašytojas ar šiaip žodžio karalius. “Tu kalbi tartum jūra” atveju buvau sodyboje, gurkšnojau vyną ir bevartydamas poezijos rinkinį užkibau už šito eilėraščio. Tuomet telefonu įrašinėdamas pamėginau paniūniuoti pirmąsias melodijas ir pasirodė, kad viskas čia labai tinka. Tai pasitaikė retas atvejis, kai pakankamai greitai ir be didesnių kūrybinių ieškojimų gavosi rezultatas.
Žinau, kad esate kolaboravę su kitais lietuvių atlikėjais kaip “Obššr”. Ar žadate ateityje rankas trinti su dar daugiau muzikantų ar kūrybinio meno atstovų?
KN: Tikrai taip. Tik nežinau su kuo.
ND: Kiekviename albume dirbame su mums patinkančiais atlikėjais, nereikia pamiršti pirmajame albume mums talkino elektronikos atlikėjas Girnų Giesmės. Bendradarbiauti smagu, kviestiniai žmonės įneša naujų spalvų,
“Tik Ėjimo” publikavimo metu, kiekvienas jūsų asmeniškai išleido “Spotify” grojaraštį. Juose pilna visko nuo fusion-jazz eros Mailso Deiviso iki “Shellac” eros noizroko. Ar lengva save atskirti nuo mėgstamos muzikos įkvėpimo ir kurti kažką originalaus?
KN: Kūryba tai sudėtingas procesas, kuris reikalauja daug intelektinių, fizinių ir psichologinių pastangų. Kad visų šitų reikiamų sudedamųjų energiją efektyviai būtų panaudota, kūrėjas turi būti budrus ir pasiruošęs priimti ir suvaldyti tuos impulsus.
Kažkaip čia labai sudvasintai pasakiau, bet iš esmės aš į kūrybą žiūriu, kaip į nuoseklaus mąstymo formą ir priartėjimo būdu siekiamą rezultatą.
ND: Tai, kad mūsų klausoma muzika yra labai skirtinga, mano nuomone, yra tik privalumas. Kiekvienas įneša kažką, iš ko atsiranda įdomūs dalykai. Įtakų atsikratyti sunku, bet kai įtakų pasidaro labai daug, gimsta kažkas originalaus. (šypsosi)
Ko gero nebūtų tipiškas interviu jeigu nepaklausčiau. Ko gi galima toliau tikėtis iš Sraigės Efekto?
KN: Liūdnos šokių muzikos albumo. (krizena)
ND: Eksperimentų. (šypsosi)
Galiausiai, laisvesnio tipo klausimas. Grupė “Fugazi”, prieš išleisdama savo pirmąjį studijinį įrašą, kelis metus praleido tiesiog kartu grodami ir gerai leisdami laiką. Ar tenka susirinkti bereikšmiams “jam session’ams” ar studijoje dirbate tik prie naujos muzikos?
KN: Repeticijų metu turime tokių kūrybinių pragrojimų į kuriuos žiūrim atsipalaidavę be jokių lūkesčių. Dar turim tradiciją valgyti picą su tunu. (krizena)
ND: Be abejo, kad kiekvienos repeticijos metu prieš gludinant programą pabandom “jaminti”, tarsi apšilimas prieš grojimą, kai kas mums patinka ir įstringa atmintyje, kai kas ne. Tai kas užstringa atmintyje ateity, po daugelio metamorfozių, virsta nauja daina.
Nuotr. aut.: Antanas Jakutis.
