Skurdūs metai muzikai, kaip kad jie pernai buvo derlingi. Ar kaip kad pernai metai buvo skurdūs kinui, o šiemet yra kur kas daugiau nei atvirkčiai (laukite topo, bus jėgiškas!). Besudarinėjant šias „kultiškiausių“ subjektyvias, asmeniniu skoniu paremtas suvestines, pastebiu tokias kasmetines sinuso / cosinuso tendencijas. Bet daugiau nebepilstant – jūsų dėmesiui mano atrinkti grūdai iš Gaidžio 2017-tų metų pelų.
2017-ti Gaidžio metai? Horoskopui gal, bet tikrai ne Lietuviškai muzikai. Labai daug visko, daug proveržių, šviežių talentų, sugrįžimų iš užmaršties ir t.t. ir pan. Topas, kaip ir priklauso Kultūrnamiui – gana eklektiškas. Nuo ambiento iki folk, nuo industrial iki post-punk ir t.t. ir pan. Tad jūsų dėmesiui – įdomiausi, spalvingiausi ir šarmingiausi šių metų muzikuojantys lietuvaičiai!
Lietus merkia gatvių grindinį, balų purve skęsta medžių lapai, o nenaudėlis vėjas tik ir tyko kaip įsliuogti į užantį. Pasivaikščiojimų lauke džiaugsmas palaipsniui blėsta. Jaukių namų tvirtovę apleidžiame tik iš reikalo – eidami į darbą, į paskaitas ar tiesiog į parduotuvę. Aišku viena – lapkritis čia pat! Tampame tais vienišas svečiais, trumpų dienų ir ilgų naktų cikle, vadinasi, ir laiko kontempliacijai su muzika atrasti galime daugiau. Tatai dešimt rekomendacijų Jums, kurios padės užpildyti atsiradusias laiko properšas.
10. Stellardrone „Light Years“ – geriausias ambient albumas. Visas albumas – vientisas, kūriniai – atskiri ambientiniai hitai, o tema – neišsemiama ir neaprėpiama – kosmosas ir viskas, kas su tuo susiję. Edgaras Žakevičius – tai talentas kokių reta, nes perklausius ir kitus jo įrašus, stebiesi, kad visi turi savo krūvį, gerai vystomas temas ir unikalią […]
Grupę “Spiralė” ausimis pasigavau visiškai atsitiktinai. Tai buvo berods kažkuris iš “Charivari” post-rock organizuojamų koncertų, o šie bičiukai buvo vyksmo apšildantieji. Trys, jauni, su juodais auskarais, barzdom, dideliais žandais – žodžiu nors ir ne seniai, bet išvaizda išdavė jų rimtumo persmelktą vidų. O kai pradėjo grot… Sėdima pozicija netrukus tapo stovima, statiška – virto į judamą, o projektą – įsidėmėjau ateičiai.
„Savaitgalis prasideda ketvirtadieniu, bet tik tikri raveriai tą žino.“ Gal dėl to, kad sportinius diskotekininko batus pakabinau kažkadais ant vinies, ketvirtadienį patingėjau ir likau namie nenuėjęs į „Auszra 16“. Kitą dieną skaitydamas vienas už kitą gražesnius atsiliepimus, graužiausi iki paskutinio savaitgalio atodūsio. Likusias dienas nutariau išnaudoti taip, kad klaida nesikartotų. Penktadienį – post-metalas @ XI20 (exKablys), šeštadienį – „Rebelheart“ @ Tamsta, o sekmadieniui užmerkti – meno komuna pavadinimu “ARToteka”, o joje – Argentinietis Javier Manik. Įspūdžiai stiprūs, tad nusiteik lengvam tekstui.