Ar įmanoma pasiekti „Čia ir Dabar“ būseną?

Kas yra laimė? Mane asmeniškai šis, visur ir visų kvescionuojamas, klausimas netgi kažkiek yra įgrisęs, nes, mano nuomone, vienareikšmiško atsakymo į jį nėra ir nebus. Nėra vientiso „Laimės“ apibrėžimo, formulės, ar knygos – kiekvienam žmogui ji yra skirtinga, nes kiekvienas žemės sutvėrimas yra vienas ir unikalus.

Atsiradus socialiniams tinklams, dauguma žmonių juose bando pateikti savąjį laimės suvokimą. Ypač paplitusi nuomonė tarp diskutuojančių; pradedant filosofais, menininkais, baigiant psichoterapeutais ar, taip vadinamais, influenceriais – būk „Čia ir Dabar“, ir tada būsi laimingas.

Plius dauguma tą būseną apipaišo įvairiausiais būtais ir nebūtais jausmininkais ar tiesiog apibrėžimais, tad pradžiai apsibrėžkime terminus – kas yra „Čia ir Dabar“? Kaip šią būseną apibūdina skirtingų tikėjimų Mistikai?

Pasak jų, tai būsena, kuomet dingsta įvairios silpnybės, kančios formos, prisirišimai ir pan. Dingsta blogos ar apskritai bet kokios mintys. Būsena „čia ir dabar“ tai savotiškas savojo „Aš“ netekimas, ar dar kitaip – „ego“ išnykimas.

Jei žmogus yra tikintis, būseną „Čia ir Dabar“ jis apibūdina, kaip susiliejimą su Dievu. Mistikai šią patirtį nutapo tokiais žodžiais; „kuomet esu „Aš“ – esu lašelis. Tačiau, kai susilieju su Dievu – lašelis įkrenta į vandenyną ir aš tampu vandenynu, tampu Dievu.“

Jei žmogus yra netikintis, kaip Budizmo išpažintojai, tuomet šią būseną jis vadina Nirvana, ar dar kitaip – „nubudimu“ (iš miego – aut. past.). Pasak Budizmo, Nirvanos būsena neatsiranda tau „norint“, kaip ir jos atsiradimas – nėra kažko priežastis. Beje, Budizmo filosofijos principu buvo sukurta filmų trilogija – „Matrica“.

Pagal įvairius raštus „Susiliejimas su Dievu“, „Pabudimas“, „Nušvitimas“ ar tiesiog būsena „Čia ir Dabar“ galimai patiriama šiais atvejais: 1) darbas su savimi per ilgametes praktikas 2) nušvitimas žmogui ateina tiesiog be priežasties (kaip sakoma – it žaibu iš Dangaus).

Aprašant šiuos punktus, pradėsiu nuo antrojo. Jo vienas iš archetipų yra Eckhartas Tolle – šiuolaikinis mistikas, rašytojas, bei dvasinis mokytojas, kuris savąjį nušvitimą aprašė knygoje-bestselleryje „Šios akimirkos jėga“. E. Tolle knygoje bando paaiškinti „Čia ir Dabar“ būseną, jos esmę, bei moko skaitytojus, kaip ją atrasti, „prisijaukinti“, galop patirti.

Kaip knygoje rašoma, „Čia ir Dabar“ būseną autorius patyrė nelauktai ir netikėtai – po eilinės stiprios panikos atakos (E. Tolle didžiąją savo gyvenimo dalį prasirgo depresija). Susmukęs ant žemės, jis užmigo ir nubudo, jo žodžiais atpasakojant – šviečiant ryškiausiai, šilčiausiai ir šviesiausiai saulei pro langą, kokios jis dar nebuvo tiesiog patyręs.

Po to įvykio E. Tolle apie du metus gyveno tiesiog gatvėje ant suoliuko, t.y. jam absoliučiai nieko nereikėjo (it garsusis Antikos filosofas Diogenas bačkoje). Tuos du metus, kaip jis aprašo knygoje, tiesiog praleido vaikščiodamas gatvėmis su nuolatine šypsena ir tiesiog (iš)gyveno „Čia ir Dabar“ būtį.

Gi pirmasis tipas, kaip patiriamas „Čia ir Dabar“ jausmas, yra, kaip minėta, ilgametės dvasinės praktikos, askezė ir gyvenimo paskyrimas šiai vizijai pasiekti. Šio archetipo asmenų rasti galima kiekvienoje religijoje; tai ir Jėzus Kristus iš Krikščionybės, ir Budda iš Budizmo, ir Mahometas iš Islamo.

Jėzus savąjį nušvitimą patyrė po 40-ties dienų Pasninkavimo dykumoje (*atmetant mitus, aprašytus Šventajame Rašte); Budda – išsižadėjęs prabangaus gyvenimo rūmuose – bekeliaudamas ir medituodamas; Mahometas – atsiskyręs oloje, patyrė vizijas ir surašė Koraną. Visais trimis atvejais „Čia ir Dabar“ būsena, šių Istorinių Asmenybių pasiekta minėtų asketizmo, meditacijų, ilgamečių praktikų išdavoje.

Nušvitimą gali patirti ir eilinis žmogus, kokių yra ir mūsų dienose; ar Indijoje, ar Tibete, ar kad ir Europoje. Tuo atveju, gyvenimo pašventimas šiam „tikslui“ yra būtina prielaida. Tikslas parašytas kabutėse, nes Mistikai teigia, kad nušvitimas „nėra ir negali būti traktuojamas, kaip tikslas“, o greičiau siekiamybė (tai, kaip čia buvo paminėta, akcentuoja Budizmo filosofija).

Pasak Mistikų, „Čia ir Dabar“ reikia apsibrėžti kaip ateities Viziją, t.y. tokį „subjektą“, it jis būtų labiau tavo didžioji gyvenimo svajonė, tarsi miražas, o ne, kaip minėta, vienas iš daugelio gyvenimo tikslų ar misijų, kurių mes turime daugybę ir nuolatos sau iškeliame.

Nūdienoje yra paplitusi nuomonė, kad meditacija, sveika gyvensena, dvasinės praktikos ir asketiškas gyvenimo būdas gali priartinti prie „Dabar ir Čia“ būsenos ir ją pasiekti. Taip, tačiau, tai yra ir klaidingas požiūris, mat, kaip teigia Mistikai – neužtenka tiesiog maitintis sveikai, keliauti po vienuolynus, ten medituoti, melstis ir atlikti įvairiausias dvasines praktikas.

Nes meditacija nėra lygu meditacijai. Malda nėra lygu maldai. Dvasinės praktikos nėra lygu dvasinėms praktikoms.  Kaip teigia Mistikai, tiek meditaciją, tiek maldą, tiek dvasines praktikas būtina atlikti teisingai. Kad to išmoktum – reikia susirasti sau tinkantį dvasinį Mokytoją.

Tačiau, net ir radus Mokytoją, turint Tą gyvenimo viziją ir jaučiamą pasišventimą ją siekti – niekas negarantuoja, kad nušvitimas bus pasiektas. Kaip to pavyzdį galima išskirti Steve‘ą Jobsą – jis buvo vienas tų, kuris keliavo po vienuolynus jaunas ir ieškojo atsakymų į jį kamavusius klausimus. Tačiau jam jo Mokytojas tepasakė: Steve‘ai, tavo vieta yra ne čia. Grįžk iš kur atvykai, nes ten yra tavo tikrasis kelias ir misija šioje žemėje.“ Kaip viskas po to pas „Apple“ kompanijos įkūrėją pasisuko gyvenime, puikiai žinome.

Pabaigai, galima teigti, kad pasitikėti psichologais, influeceriais, ar šiaip, taip vadinamais, netikrais pranašais, kurie trimituoja „būk čia ir dabar ir būsi laimingas“ nederėtų. Nes patirti „Čia ir Dabar“ neišeina tiesiog spragtelėjus pirštams, ar pasėdėti lotoso pozoje gamtoje, ar nuvažiuoti mėnesiui į Tibetą, ar lankytis sekmadieniais bažnyčioje.

Tai turi būti ne tik tavo gyvenimo pašventimas tai Vizijos siekiamybei, bet ir likimo pirštas, Dievo valia ar šiaip kosmoso energijos šūvis žaibu, po eilinės panikos atakos.

Ir jei ne Steve‘o Jobso kelias; jei ne „Čia ir dabar“ būsena, tai kuo blogai turimas bent jau stogas virš galvos? Ar kaip Viktoras Cojus dainuoja:

„jei yra kišenėje pakelis cigarečių, reiškia nėra jau tokia bloga ta šiandiena, kaip, kad gali pasirodyti.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *