Ray Kajioka & Moon Disco „Wired Saturdays“ EP: 2x Berlin techno, 2x true electro

Anądien beklaidžiodamas po “Soundcloudą”, netyčia užtikau šį 8 minučių 4 kūrinių cut-up‘ą, kuris anonsavo leidinį viename netleible. Iš DJscene žinojau, kad „Shaded Music“ yra tokio DJ Pagalvės techno muzikos mp3 kepykla; iš aromos fotografijų žinojau kad Moon Disco yra electro warrior; žinojau, kad „Wired Saturdays“ buvo geros „Teshstylism“ tusofkės; ir dar žinojau, kad velniškai senai klausiau tiek techno, tiek electro (kaip Uteniškiui tai – sunkiai atleistina). Tad netyčia užtiktas apetaizeris, tyčia sužadino alkį vos 4-to „Shaded Music“ leidinio perklausai.

Tad techno ir electro. Vienos iš intelektualiausių šokių muzikos atmainų ir mažai kas ties tuo ginčyjasi. Jei diskutuojant sakoma, jog techno tėra monotoniška vieno ritmo muzika, tai užtenka tokiam parodyti sąrašą pavadinimu „techno stiliai“. Nuo minimal iki hard, nuo industrial iki house, nuo Brighton iki Birminghem, nuo Berlyno iki Detroito. Koks kitas šokių muzikos žanras turi tokias plačias ir stiprias variacijas?

Gi electro – atvirkščiai. Tai labai konservatyvus ir variacijų iškraipymams ne itin pasiduodantis skambesys. Yra arba true electro, arba visokios atmainos. Kaip, kad sakykim, visiems gerai žinoma pavadinimu electro-house. Be abejo, stilius varijuoja ir į tokius sub-žanrus kaip, tarkim, electro-punk, electro-grime ir pan., tačiau tai – labai jau lyriški nukrypimai nuo temos. Gi Kult.lt smagiausi tie dalykai, kurie yra true.

„Wired Saturdays“ EP susideda iš 4 kūrinių: 2 iš jų yra autoriniai, 2 – remiksai. Vienas remiksas ir vienas autorinis yra Lietuvio Moon Disco (kuris kultivuoja electro); kiti 2 – Ray Kajiokos (technačiaus iš Berlyno). Pradėkim kalbą nuo stipriųjų leidinio vietų – remiksų. Manęs asmeniškai niekad neveždavo perdirbiniai, nes originalas juk yra originalas. Visada maniau, kad prie autorinių darbų kūrėjui darbuotis yra kur kas maloniau, nei kažką perdirbant. Tačiau, beklausant „Wired Saturdays“ EP, susidarė įspūdis, kad vyriokai kaifavo ne nuo savęs, o labiau operuojant vienas kito darbus.

Jei klausant Ray Kajioka „Bithuanian Nites“, tiesiog smagiai linkčioji ir prasukęs visą kūrinį – šypteli – tai ir būna viskas. Kūrinys geras, normalus tech-house veikalas, bet į didesnes emocijas – nepretenduoja. Tačiau štai prisėda prie jo Moon Disco – ir pilkšva paletė pasipildo visa vaivorykšte – tiek garsinių, tiek teminių pasažų. Kūrinys pasidaro ir masiškesnis, ir intensyvesnis, ir tiesiog įdomesnis. Jei originale kūrinio idėja vystoma lengvais / neįmantriais garsiniais potepiais, tai remikse – tema gimdo temą, o kūrinys – kelionę.

Gi Moon Disco darbas „Xlix“ – elgiasi panašiai kaip Kajiokos „Bithuanian Nites“. Klausant, prikibt prie kažko neprikibsi, bet prasukus – pamatai, kad užsikabint už ko – irgi nerasta. Trūksta ar „šviežios mėsos“ ar tai kokio „dvasinio krūvio“. Standartinis, ouldskūlinis, 8-bit garsais pagražintas electro. Tačiau anava stveria „Xlix“ kūrinį Rėjus iš Berlyno ir padaro iš jo net 7 minučių trukmės skrydį erdviniais, garsiniais landšaftais. Darbas tampa išplėtotu, apdėliotu ir sulipdytu. Nors yra kur kas ilgesnis, nei originalas, tačiau susiklauso, kas paradoksalu – daug greičiau. Bei po visko palieka gaivaus pėdsaką.

Tad toks būtų tas „Shaded Music“ leidinys numeris 4 su dviem Berlyno techno ir dviem lietuviškais electro. Nors remiksai čia aptarti labiau, tačiau originalai – ne blogu dėmesiu paženklinti. Tiesiog reinterpretacijos pasirodė daug smagesnės. Kaip skamba šie gabalai gyvai, galėjome išgirsti 10-tame „Techstylism“ gimtadienyje. O jei neteko, tai Ray Kajioka ne pirmą kartą lankosi Lietuvoje (tad ko gero ir ne paskutinį). Gi Moon Disco gyvai išgirst, tikėtina, bus galima daugybę kartų įvairiuose vasaros festivaliuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *