“It’s about a time, dude…” – kažkada pasakė autoritetingi draugeliai Beavis su Butt-Headu. “Depeche Mode” live in Barcelona Blu ray turiu jau bemaž tris metus. Ir žinote kaip būna – šventiems dalykams vis neprisiruoši – reikia atitinkamos nuotaikos, kompanijos, atmosferos ir etc. Tad dėl šių priežasčių niekaip nesiryžau pažiūrėt šio blu ray iki šiol. Tačiau štai “Heaven”, štai naujos turo datos, štai albumas naujas kovo mėn. ir spjovęs į viską šiandien 6-tą ryto (!) PA-GA-LIAU ryžausi – “Depeche Mode live at Barcelona”.
Prieš tai girdėjau keletą atsiliepimų. Šabloniškiausi iš jų yra tokie, kad “Dave’as nebepasivelka” (WTF?), operatorius kamerą judina per daug lėtai (nėr dinamikos, neva), ir šiaip jauni jie atrodė geriau. Bla bla bla – kaip mane užknisa tokios hipsteriškos parkės. Atsigaukit lapsardukai – tas jūsų rafinuotas skonis man itin nuobodus ir nei kiek neimponuoja. Žinoma, šis koncerto įrašas nėra “number one”, tarp visų išleistų oficialių DM live video. Bet…
“One night in Paris” man per daug didelio įspūdžio nepaliko, nepaisant jo kultinio statuso. Scena tame koncerte kažkokia ankšta, fone užtraukta marška kuri keitė spalvas tarp myžalo salotinės ir gėjižkai rožinės, bei operatoriaus darbas man momentais gan smagiai kliuvo, buvo neįmantrus, nes kartais iš vis ne į temą imdavo tam tikras momento atkarpas. Viena kas man labiausiai patiko “One Night in Paris” diske tai nerealus “Enjoy The Silence” atlikimas. Per Jutubą žiūrėjau jį gal begales kartų ir šis šio gabalo atlikimas yra vienareikšmiškai geriausias kiek teko regėt.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=4KASk4V2XC4[/youtube]
“Live in Milan 2006” – Antono Corbijn režisuotas pastatymas, na ir šis Depechų palydovas šį kart visgi šiek tiek persistengė (pabrėžiu iš anksto, kad tai ne vien tik mano nuomone). Šis video pasireiškė kaip kažkokia chaotiška ir be koncepcijos spec. efektų mišrainė. Ir kas man šiame diske patiko tai tik itin dinamiškas operatoriaus darbas. Visa kita – crap. (apie puikųjį setlistą nekalbu)
“Depeche Mode” live at Barcelona 20/21 11 2009. Kadangi jau aptariau bemaž visus diskus tai prieš šio mini-apžvalgą pasakysiu tiek, kad jis mano tope, pagal mano skonį be konkurencijos eina į antrą vietą. Į pirmą praleisdamas tik “Devotional” turo koncertą, kur Gahanas buvo pasipuošęs Jėzaus šukuosena, maikę nuo prakaito gręžė kaip ką tik išlipęs iš baseino ir šiaip darkėsi kaip turi būt. O vien publika nesugadintoji iškeltų aifonų… tūsinosi! Pasaka ir taškas.
Jei “Milan” diskas buvo mišraine, jei “Paris” leidinys nepatiko dėl skurdžios scenografijos, tai visa tai kompensuoja, pranoksta ir apšauna Barcos koncertas. Labai patiko, kad buvo atsisakyta to rock-like tipo montažo kuomet kameros perjunginėjamos kas 2-3 sekundes. “Naujausiame” diske operatoriui duodama laisvė fiksuoti epizodą tol kol jis jį padaro subtiliu tokiais fintais kaip fade-outas iš bluro į sharp vaizdą ir pan. triukai. Jei “PTA” diske fanai pagauti kažkokie momentais kaip reikiant apsišikę, tai čia absoliučiai atvirkščiai! Rave, rave, rave.
Ypač kai prisimenu koncertus Bremene ir Londone, kur apie 80% susirinkusiųjų stovėjo it ibesti ir filmavo mobiliakais. Tad šiuo atveju montažistai pagaudami momentus su publika “on fire” – pasidarbavo tikrai iš peties. Ko pasėkoje koncertas įgauną once in a life time įspūdį. Dar galima dadėti, kad taip operatoriaus darbas gal ir lėtas, BET jis – su labai aiškia ir įtraukiančia koncepcija. Kaip minėjau, nuosaikiai, be šokinėjimu kas 1-2 sekundės. Plius parinktuose filmavimo rakursuose nepastebėjau ypatingo broko, o atvirkščiai – viskas tvarkinga, tikslu ir tolygu skambamai muzikai.
Tad štai tokios tos 6-tos ryto įspūdžių lavinos po trijų metų susilaikymo, pagaliau pažiūrėjus nuostabų diską. Jei būčiau jį aprašinėjęs vos gavęs dovaną, t.y. 2010-tais, būčiau raginęs visus pirkti šį bluray net nedvejojant. Tačiau dabar… gal geriau tiesiog pasakysiu paprastai: sustinkame visi TEN, Vingio Parke už pusmečio, Liepos 27-tą dieną. Manau, emocija išsigręš kaip lietus prakaitu iš odos, o įspūdžiai įsigers į širdį kaip minimum pusmečiui. Jei abejojat, dar turite šansą apsigalvoti! Nors bilietų į fanzoną jau nebėra senai.