“Nu, turbūt tokį užsisakė…”, – pėdinant link “Fluxus Ministerijos”, kažkas ištarė iš mūsų Vilnietiško ekipažo apie darganotą orą tiesiogine to žodžio prasme. Nors ne vėjuota, bet drėgna, debesuota ir slidu. Taigi, pasakysiu banaliai – idealios sąlygos gotiškai tusofkei ar festivaliui. “Kunigunda Lunaria” paskutinį sykį vyko prieš 3 metus, o per tą laiką tamsios muzikos scena praktiškai buvo išmirus kaip vampyrai nuo česnako kulkų. Tad kult.lt planuose šeštadienio vakarui neliko nieko kita kaip tik važiuot į Kauną, į gotiškos muzikos festivalį “DarGana”. Ekstravagancija!

Festivalį atidarė trijulė naujokų pasislėpę po pavadinimu “Art of Memory”. Čia taip pasivadino pachmielni dėl problemų su atmintimi? Juokauju. Ir juokauju, kad naujokai, nes bent jau keli iš tirjulės man buvo matyt, o kad joje sintezais ir kompu virtuoziškai darbuojasi pats kultinis gotų tėvas Mocartas – atrasta paslaptis. Po pasiglėbesčiavimo pasibaigus šou, anas manęs klausė: “nu kaip, patiko? gerai sugrojom?” Aš jam parodžiau nykštį pakeltą į viršų, nes muzika visai patiko, tačiau daviau velnių už visiškai jokio šou nebuvimą, bei artistiškumo nulį. “Su laiku” – sumirksėjo jis man apie “Art of Memory” ateitį.

Sekantys pasirodo ansamblis pavadinimu “Paketas”. Dauguma turėjo omenyje tą vampyriškąjį, kurį, pagal anegdotą kraujageris pamirko į karštą vandenį. Tačiau iš tiesų chuliganų būrys po pavadinimu “Pocket” ant scenos jau kaip diena nuo nakties skyrėsi nuo pirmųjų. Daugiau gitarų, daugiau ekspresyvumo, bei gi charzima su artistiškumu čia irgi įeina į tekstą. Iš pat pradžių, iš jaunuolio su mikrofonu pamaiviškos povyzos pagalvojau, kad anas yra točnas gėjus. Bet galiausiai kažkas iš salės paprašė nuo jo vaiko, į ką šis nepėsčiai atkirto: “Kad, vyrai, jei ir gimdo, tai tas gimdimas šikimu vadinasi”. Tikrai smagus tiek akiai, tiek ausiai, tiek šypsenai pasirodymas.

“Comedia Del Arte”. Paskutinį kart šie “transseksualai” matyti berods prieš tris metus, per paskutinę “Kunigundą”, bet galiu ir klysti. “Atsimenu pastoviai savęs klausdavau kas tasai už mikrafo: boba ar čiuvakas” – su kolega dalinomės įspūdžiais apie praeitį. “Nu taigi, kad pasikeitęs, dabar jis Maskvoj banke dirba!” – taip mane šalimais kiurksojęs Mocartas apšvietė. Ir iš ties, jei seniau mane kažkaip užknisdavo šita banda, nekabindavo, tai dabar – tikrai patiko, ar pasakyčiau – susiklausė itin smagiai. Apie grojamą muziką nenoriu išsiplėst, nes nedažlybinau kokį stilių jie groja, tačiau faktas vienas – vaikinai ir ta vienintelė mergina (su saksofonu) ant scenos užkūrė bene pozityviausią “DarGana” festivalio pirtį.

Per metalo grupės “Xess” pasirodymą nutariau pailsėt, ar kaip jaunimas šiais laikais išsireiškia “pačilint“. Pasiėmiau kėdutę, arbatytės ir virš šilumą spinduliuojančios lempos sėdėdamas gaudžiau besiplaikstančius plaukus ant scenos. Suklausęs bemaž visą programą ir netgi nusiteikęs šios bandos neįamžininti fotoaparatu, visgi ant scenos pasirodžius Simonui bendrapavardžiui Jurkevičiui – nusigrūdau į pirmąją eilę. Ir ką gi, metalas, ponios ir ponai! Šėlsmas, aštrumas, pyktis ir netgi rokenrolo elementai, kuomet vienas iš gitaristų užšoko pakratyt kūtvelų tiesiai ant kolonėlės! Nors atrodė, kad tingiu, buvo užėjęs poilsio poreikis yra ir pan., bet atplėšęs minkštąją nuo kėdės ir atsidūręs prie pat scenos galiausiai tikrai nepasigailėjau. cHeavy metal!

Na, ir galiausiai, bene svariausia priežastis kodėl aš vykau į “DarGaną” ir tai ko festivalio metu laukiau labiausiai, tai vakaro headlinerių. Vyrai ir moterys, scenoje – “Mano Juodoji Sesuo”. Ilgus metus klausiau jų mp3škes, gi pirmą kart gyvai išvydau “Metro” klube praeitamet. Pasirodymas, kaip galbūt skaitėte, labai patiko. Tad nenuostabu, kodėl kolektyvo laukiau su labai giedra, o ne gūdžiai darganota nuotaika. Ir laukt vertėjo, lūkesčiai buvo pateisinti, pasirodymas festivalį vainikavo, aukšta klasė – ką čia ir be pridursi.

Ne varginsiu, jūsų chebra, kaip kokias dainas grupė sugrojo, nepasakosiu ar buvo kokie techniniai nesklandumai, ar dar kokie šabloniškumai. Geriau šekit trys žodžiai apie MJS @ DarGana: užburiančiai atmosferiška, dūmiškai gūdu ir aukšta klasė performanco prasme. Šį kart kitaip nei “Metro”, buvo griežta daugiau lietuviškų danų. Na, ir kaip gi be abejo be “Belamy” ar “Šaltą Rytą”... Juk mes visi norime pabūti kaip “Depeche Mode’ais” su “Enjoy The Silence” ir “Never Let Me Down Again”. Tik va ką neigiamo noriu išskirt tai kažkokią, paprastai tariant, apsišikusią publiką, kuri net doriau paplot nesugebėdavo po kompozicijos, ką jau bekalbėt apie šūkčiojimus. Tad MJS išėjo biso greičiau iš mandagumo, nes “pakartot!” skanduotės kaip reta kvepėjo naftalinu arba, nepabijokime to žodžio, apsišikimu.

Tad štai tokia ta “DarGana”. Labai smagi, atmosferiškai šilta, su savita dvasia. “Fluxus Ministerija” tikrai visai patiko, nes lofto tipo patalpos, su neapdergtais tualetais ir daug šildytuvų, kas buvo tikrai užskaityta. Tik girdėjau iš geriančiųjų apie tiesiog siaubingą alaus pasirinkimą – “Krushovice” tamsus, kurio abarotus visi žino ir… “Kalnapilis”. Tad visus, kurie mėgsta stikliuką, galėdavai rasti pertraukų metu “IKI” parduotuvėje. “Sangrijos” vyno bonkė su nuolaida Ikinėj, primesk!” – man apspangęs ekstazėje rėkė fotografuoti mėgstantis Vytenis “Vycka” J.

Ekipažas važiuodamas į Vilnių atgaliop, dalinomės įspūdžiais su spėlionėmis ar bus dar kažkas panašaus vėl ateityje. Nes žmonių, kas keisčiausiai, iš ties buvo ir buvo tikrai netgi daug. Bei jei per prieš 3 metu vykusią “Kunigundą” nemačiau įdomesnių personalijų ekstravagantiškai pasipuošusių ar pasidažiusių, tai šį kart – akis iš ties buvo kur pagano – tik spėk fotkint ir žiūrėt. Tad ekipažas ir aš vylėmės, kad gotiškos pakraipos renginių dar bus ir kodėl gi to nesurengus sostinėje? O įsigytas “Mano Juodoji Sesuo” albumas už nepadoriai pigius 15 ltl, pavadinimu “Recall” dabar sukasi ant gazo ir itin maloniai.

Ačiū!