Kas galėjo pagalvoti, kad marketingas tai ne vien tik lipdukų su etiketėm brainstorminimas, ne tik butelių formų ir apkūnių linijų jų keitimas vardan to, kad iškaulyt iš pirkėjo paskutinį skatiką su tuo pačiu (atsiprašant) birzgalu. Nes pakuotės turinys dažniausiai lieka užmirštas, nepakitęs. Vos pamatęs vienos iš populiarių parduotuvių tinklo  lentynose labai simpatiškais atspalviais dažytą etiketę ant BUTELIO, pirma į galvą šovusi mintis ir buvo – “marketingas…” Garantuoju, sakiau sau, tai bus tas pats beisikinis birzgalas kaip skarbonkėj, apie kurį jau kalbėjau ankstesnėse rašliavose TAČIAU…

Neskaitant Gurmanų “IKI” alaus, Švyturys Kultūringo skonio tope kybo ar tai antroje ar tai trečioje vietoje. Pagal nuotaiką. Bet visgi dažniausiai jis būna antras, nes jį džentelmeniškai vienu laipteliu aukščiau praleidžia Kalnapilio Nealkoholinis PREMIUM, nes jo jau atgerta, kaip sakoma. Skonis? Aptarinėti jį – mano nemėgstamiausias užsiėmimas. Tipo “vos įsipilus į burną alaus, užplūsta saldžiai rūgštaus kartumo vaivorykštė, o jį nuryjus seilėse jaučiasi šokolado skonis kartu su lengvu sūrumu”. Nekenčiu gurmaniškų asmeniškų pezalų, nes kiekvieno skonis yra juk skirtingas. Juk kas vienam kartu, kitam tiesiog gali būti vanduo.

Tarkim aprašant muziką ar koncertą tu remiesi bendrais standartais, jauti bendrą minios energiją, jauti atlikėją, girdi garsą, matai šviesas ir efektus, jauti ar nuoširdu ar chaltūra ir t.t. ir pan. Dažniausiai dėl to renginio reviu kartais sutampa su skaitytojo nuomone. Nors ir taip praktiškai niekad nebūna! Fun, but true. Tad tai dar labiau paskatina mane neaptarinėt naujojo Švyturio skonio, kuris kaip minėjau yra dabar butelyje, o tiesiog nuo dūšios rekomenduoju pakaštavot. Nealkoholinių gėrimų gurmanai, manau, liks netikėtai pamaloninti.

Į sveikatą! Gero jau prasidėjusio savaitgalio visiems!