Vilniaus dokumentinių filmų festivalio saldainiai (5-ios rekomendacijos)

Dokumentinis kinas, tai – proziška, statiška, tiesmuka ar tiesiog nuobodu? Aha, lygiai taip aš maniau apie šį kino žanrą, iki kuomet prieš tris metus, nedrąsiai (iš neturėjimo ką veikt) pradengiau uždangą “Skalvijos” kino teatre. Ir tarsi Amūro strėle mane jis pervėrė taip, kad tapau Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalio tikriausiu fanu. Tai vienas iš trijų indoors ne muzikinių festų kurių laukiu su dideliu alkiu dabar jau kasmet (kiti – Kino Pavasaris ir AURA modernaus šoki0 festivalis). Šiemet iki šiandienos viso spėjau pamatyt 13 daugiau mažiau puikių juostų ir žemiau dalinuosi tomis, kurias Jūs dar galite pamatyti „Skalvijoje“ ar „Kino Pasakoje“. Marš į Tikrą kiną!

Tikslus smurto kiekis

Tai juosta apie tai kaip tvirti, drūti ir ITIN poetiškai nusiteikė mudakai, vidury ankstyvo ryto (ar dienos) įsiveržia į namus ir savo globon pasiima išlepusius paauglius pataisyti jų ITIN problematiško charakterio į pataisos namus Jutos valstijoje, JAV. Veiksmas vyksta saulėtame Los Angele, taikiniai yra idiliškai atrodančiose viduriniosios klasės šeimose. Paslaugų užsakovai yra tėvai, kurie, neva nesusitvarko su savo atžalomis. Kaip minėjau filme gausu poetiškų manifestacijų, filosofinių klausimų iškėlimo ir poterių, bei ašarų ir apnuogintos sielos purvinumo.

Įvertinimas: 6/10
Verdiktas: juosta būtų pusė velnio, tačiau jos “balti siūlai“ yra per daug išreikštas „lyriškumas“, būdingas banaliems holivudiniams filmams. Net salėje iš to nedrąsiai buvo krizenama.
Juosta rodoma: ketvirtadienį 21:00 „Skalvijoje” ir sekmadienį 19:00 „Kino Pasakoje”.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=kX1TJiT5YXU[/youtube]

Gyvieji

Rimtas filmas. Tie gyvieji tai – garbaus amžiaus ir itin makabriškų išbandymų patyrę Ukrainiečiai, kuriems teko  (ar tiksliau – pavyko) išgyventi pasaulyje iki šiol mažai nušviestą Stalino vykdytą “bado genocidą” prieš Ukrainą. Filme pateikiama tragiška statistika apie myriop pasmerktus milijonus žmonių, apie tai kokiomis priemonėmis Stalinistinė Rusija vykdė terorizmą. Bei viena iš gyvųjų teigė, jog su savo mama netgi valgydavo iš bado žmogiškų ekskrementų, jei tik jie buvo kietos substancijos. Plius filme pateikiama kita siužetinė linija – viską fiksavusio britų žurnalisto dienoraščio fragmentai, bei galiausiai grįžus – paskelbtos išsamios ataskaitos vakarų žiniasklaidoje, į kurią visas pasaulis reagavo… abejingu veidu. Pažvelgus į šiandieną tai jums neatrodo kažkur matyta?

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: eiti tiems kam patinka kapstytis po kraupią istoriką.
Juosta rodoma: penktadienį 17:00 „Skalvijoje”.

[youtube]http://youtu.be/tAXZcRUjTBo[/youtube]

 

Pasakyk savo vardą

Dar vienas Sergėjaus Bukovskio retrospektyvos kinas, kaip ir „Gyvieji“. Irgi apie kraupią istoriką, tik čia gvildenama tema – Ukrainos žydų genocidas. Šis ypatingas dar ir tuo, kad juostos prodiuseris yra ne bet kas, o pats Styvenas Spielbergas. Filme kalbinami žmonės atskleidžia savo istorijas, kaip jie neįtikėtinos fortūnos dėka išsigelbėjo nuo kraupaus likimo; kokius žiaurius susidorojimus jiems teko regėti; ką jiems galų gale teko patirti.

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: toks pats kaip ir filmui „Gyvieji“
Juosta rodoma: penktadienį 17:00 „Skalvijoje”.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=_EJ3Rci18tQ[/youtube]

 

Manakamana

Itin subtili juosta. Pirma po peržiūros į galvą šovusi rekomendacinė eilutė buvo tokia: “rekomenduoju eiti mylėtojams (kaip sako rusai), bet nerekomenduočiau – klasiokams“. Jei jūs esate beviltiškai pavargę nuo nūdieninių info srautų feisbuke, beprotiškai intensyvaus judesio mieste ar šiaip norite tiesiog pamedituoti ir pamąstyti, tai – juosta jums. Man ji sukėlė dvejopus jausmus. Tai ir itin įdomūs portretai; šmaikštūs, nesumeluoti ir nepaprastai paprasti dialogai, bei tiesiog smagūs tipažai. Bet kitavertus kai esi priverstas 10 minučių dėbsoti į ožio pasturgalį, tai tos 10 minučių pavirsta ištisa amžinybe. Dar filmo minusas yra jo trukmė – dvi valandos. Man kaip tokiai meditacijai pilnai užtektų valandos ar maksimum pusantros. Filmas yra apie tai, kaip į kalną Nepalo džiunglėse keltuvu yra keliami žmonės (ir ne tik, kaip minėjau) ir viso tokių pakilimų yra lygiai 11. Tai štai toks ir filmas.

Įvertinimas: 7/10
Verdiktas: jau parašiau koks.
Juosta rodoma: sekmadienį 15:00 „Skalvijoje“.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=gSsudieC9vs[/youtube]

 

Michelio Houellebecqo pagrobimas

Vienareikšmiškai smagiausia regėta juosta iš visų šiemetiniame VDFF. Tai – dokumentinio kino satyra, kaip filmo įžangoje sakė Leonidas Donskis. Ir jis buvo teisus, nes dokumentikos čia mažai, mat viskas juostoje daugiau mažiau yra surežisuota, tačiau pateikiama taip, tarsi tai pati tikriausia dokumentika. Čia pasakojama apie taip, kaip prancūzų literatūros nupiepusį panką pagrobia trys bandziūgos, tačiau pagrobtasis nepaisant fakto sugeba ne tik išlikti savimi, t.y. kandžiai ironišku, neretai pagrobėjus pašiepiančiu ir erzinančiu tipu, bet ir po visko netgi bando tartis, kad galės karts nuo karto užsukti pas anuos į svečius.

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: eiti tiems kas nori šiokios tokios provokacijos, bei tiesiog gerai praleisti laiko su smagiu prancūzišku filmu.
Juosta rodoma: penktadienį 20:00 „Kino Pasakoje” ir sekmadienį 17:15 “Skalvijoje”.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=7-Ap1g83Dg4[/youtube]


Žymos:,

SUSIJĘ:


Parašykite komentarą