Artėjant savaitgaliui, kuris neabejotinai bus sklidinas tiek profesionalios, tiek mėgėjiškos muzikos, verta ausis paruošti iš anksto. GMD siūlau pasitikti su šiek tiek post rock’o, atmospheric black ir shoegaze: vieniems tai bus smagus įvadas į kiek apniukusį, tačiau daug žadantį savaitgalį, o kitiems – priminimas apie Gegužės 9-ąją nArautuose vykusį melancholiškos, tamsios, tačiau galingos muzikos koncertą – Spring Haze.
Šeštadienio vakarą pasirodė 4 kolektyvai: trys lietuvių grupės (Subliminal Messages, Devlsy bei NRCSSST) ir svečiai iš Estijos Ocean Districts.
Subliminal Messages grojo pirmieji. Į programą jie pateko po pasirodymo Kaune, Puntojazz palėpėje, kur tą vakarą susitiko NRCSSST. Grupės viena kitai patiko, todėl Subliminal Messages gavo pasiūlymą atvykti į Vilnių.
Tiesa, kadangi šiek tiek vėlavome, jų beveik neišgirdau, todėl įspūdį palieku susidaryti patiems su visagalio interneto pagalba. Antrieji dalyviai Devlsy man pasirodė labai tipiška metalo grupė. Toliau sekė NRCSSST, kurie grojo ne vien publikai jau gerai žinomas, bet ir pirmąkart girdėtas dainas. Vos apsidairius aplink, tapo akivaizdu, kad jie – publikos numylėtiniai. Tai grupė, kuri lygiai taip pat patinka ir užkietėjusiams black metal fanams ir žmonėms, kuriems artimesni kiti, „švelnesni“ žanrai.
Mano ir metalo keliai išsiskyrė seniai, po kelių nepavykusių draugės bandymų pripratinti, tačiau NRCSSST ir man paliko labai malonų įspūdį. Jie groja stipriai, bet kartu jausmingai, – tik be banalybių ar žanrinių klišių – drąsiai eksperimentuoja kurdami profesionalią, įsimintiną, aukštos kokybės muziką iš eksperimentų, kurie atsiranda maišant tą juos išauginusį metalą su svajingu ir nostalgišku shoegaze stiliumi. NRCSSST muzikos klausyčiau skrosdama mažu lėktuvėliu audros debesis. Gerai, meluoju: čia tik toks romantiškas pasakymas, nes tą akimirką iš tikrųjų tirtėčiau kažkur kampe ieškodama raminamųjų.
Šiemet grupė pristato debiutinį albumą „Schizophrenic Art“. Tikiu, kad bent viena daina iš albumo įsirašys į kurį nors ilgametį melomanų grojaraštį.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=oCdgWHL5-ns[/youtube]
Galiausiai ant scenos užlipo vakaro svečiai, tiek gimtajame Taline, tiek užsienio miestų scenose pripažinti Ocean Districts. Jų debiutinis albumas “Expeditions” išėjo šiek kiek ankčiau nei NRCSSST – 2014m. ir jo galima paklausyti čia. Labai patariu tai padaryti nuo pradžios iki galo, nes albumas pilnas muzikinių perliukų.
Vos užlipę anst scenos estai padėkojo už galimybę groti Vilniuje, pagyrė kitas grupes, ypač jau minėtą NRCSSST, ir pradėjo groti tai, ką galėtume vadinti puikiu šiaurietiško post rock pavyzdžiu. Nuolat kintanti, tačiau aiški melodija bei galingas skambesys: atsisėdus sėdmaišyje ir užsimerkus klausėsi nuostabiai.
Kiti pastebėjimai:
PLIUSAS organizatoriams už line up’ą. Pasitaiko, tikrai pasitaiko pastaruoju metu, kad einant į vieną renginį, gauni kažkokį labai labai kitokį bonusą. Aš nieko prieš staigmenas neturiu, na bet reikia saiko: pavyzdžiui, man nepatinka, kai dub techno renginys susigalvoja tapti regiu, arba kai pirkdamas bilietą dėl kokios nors labai jau patinkančios post-rock grupės, turi susitaikyti su mintimi, kad prieš tai klausysiesi nelabai įsimintinos psichodelikos, o po paskutinio gyvo akordo iškart įsijungs ponas „paklausykit, ką šiandien grojo radijas“ arba „let’s make some noise“ didžėjus. Tai va, čia viskas buvo sustyguota puikiai – jokių didelių žirklių tarp stilių, nors skirtumai tarp grupių pastebimi. Turbūt dėl tos stilistiškai gražiai suderintos programos vakaras visai neprailgo.
Minusas -> Negaliu nepaminėti, kad nArauti yra viena iš tų Vilniaus vietų, kurioje garso kokybė nepavydėtina. Suprantu, maža kamurkė, nieko nepadarysi, bet tai tikrai atkreipia dėmesį.
Pabaigai, mėgstamiausia daina iš Spring Haze – Ocean Districts “Arctic Circle”
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=XlgNJmkz-LI[/youtube]