Laurynas Lisauskas (Genys Brewing Co.): “Mes žinome, kodėl atėjome ir ką darome”

 

Laurynas Lisauskas kažkada su Šarūnu Karaliumi buvo vieni žinomiausių diskžokėjų Lietuvoje. Abu pradėjo ir užbaigė house muzikos susivienyjimą RyRalio DJs (ir RyRalio Records), kaip sako pats Lauris – “organiškai, be vienos konkrečios priežasties”.

Vėliau abu vyrai pasuko į alkoholio pramonę – įkūrė pirmąjį viskio barą Lietuvoje “W 1640”, kol, galop, kaip duetas galutinai išsiskirstė, tačiau krypties per daug nekeitė. Šarūnas Karalius turi “Pakruojo dvaro spirito varyklą” bei viskio barą Vilniuje “King & Mouse“, gi Laurynas“Genys Brewing Co.” – kompaniją užsiimančia išskirtinio, kraftinio alaus gamyba; bei net penkis „Genys Taproom“ ir „Genys Garden“ barus visoje Lietuvoje.

Tad klausimas Laurynui apie tai kodėl abu jie nėrė į alko pramonę buvo natūralus, kaip ir atsakymas apie tai visiškai netikėtas. Šiame rašytiniame pokalbyje L. Lisauskas vaizdingai ir, tuo pačiu, dalykiškai papasakojo visas subtilybes, susijusias su tuo, kaip jam sekasi, kokius barjerus ir kliūtis turi įveikti, kad ne tik būti sėkmingu, bet ir pradžioje verslo išsilaikyti. Kokioje produkto ar ženklo gyvavimo stadijoje šiuo metu yra “Genys Brewing Co.” bei kokia yra dar gan šviežio, pasak jo, projekto vizija.

Kodėl nutraukėte su Šarūnu Karaliumi RyRalio? Išaugote iš šokių muzikos kultūros, subrendote? Ar tiesiog nusibodo ir panoro išbandyti save kitose srityse? 

Tiek RyRalio Records, tiek RyRalio DJs pabaiga, kaip ir pradžia buvo visiškai organiška, be vienos konkrečios priežasties, greičiau nulemta daugelio aplinkybių, situacijų, asmeninių norų, gal net svajonių.

Yra toks klasikinis posakis, jog vertinti savo praeities sprendimus iš dabarties nėra teisinga, juk tuo metu priimi geriausią sprendimą, bent jau tokį, kuris tuo metu atrodo teisingiausias.

Turėjome naujų veiklų, naujų pomėgių ir tiek leidybinė veikla, tiek nenutrūkstantis renginių maratonas buvo tapęs rutina. Tiesa sakant, tik pabaigus šį etapą pajutau, kad egzistuoja toks reiškinys kaip savaitgalis ir kad būna išeiginių dienų. 

Tai va, Šarūnas Karalius dabar turi “King & Mouse” viskio barą Vilniuje, ir „Pakruojo dvaro spirito varyklą“, o tu su kolega (pristatyk jį) generuoji craft idėjas pilstydami alų po “Genys Brewing Co.” kokybės ženklu. Kodėl abu RyRalio DJs nėrė į alkoholio pramonę? Dėl to, kad paklausa amžina, kaip kad žemė yra juoda ar dėl to, kad įdomu? 

Manau tai dar vienas labai organiškas sutapimas. Tiesa, mes kartu su Šarūnu pradėjome kelionę į viskio pasaulį iš kurios aš vėliau pasitraukiau. Tiek barų valdymo veikla, tiek ribotos galimybės kurti produktą tuo metu buvo mano „atvėsimo“ dingstis. Be to, norėjau kažko visiškai naujo, visai kitokio ir didesnio. Norėjau kurti nuo pradžių ir būtent taip, kaip suprantu. Tad asmeninė ambicija nebuvo paskutinėje vietoje.

Paprasta nebuvo ir nėra. Ir jei kažkas galvoja, kad alkoholinių gėrimų gamyba yra greitas ir viršpelnius generuojantis verslas – think twice. Pirma, tai klasikinė gamyba, kuri veikia pagal klasikinę verslo formulę – didelė investicija, ilgas atsiperkamumo laikotarpis, brangios paskolos, nuolatinė plėtra dar neatpirkus pirmųjų investicijų ir t.t.

Antra, akcizinių prekių kontrolė yra griežčiausia iš visų verslo sričių. Trečia, visiškai negalime reklamuoti produktų. Turime visai nepatrauklų kokteilį su daug susmulkintų vinių ir skutimosi peiliukų liekanų, kurį nori nenori tenka gerti dideliais gurkšniais. Tiesa sakant, prieš septynerius metus gimdant alaus daryklos idėją, nuoširdžiai nesupratau, kur einu ir kas manęs laukia.

Kita vertus, niekada negalėčiau sakyti, jog gailiuosi. Sutikau nuostabių žmonių, turiu neįtikėtinai puikią komandą ir palaikantį kolegą Joną, kuris yra atsakingas už mūsų daryklos aludarystę. Su Jonu viską pradėjome nuo absoliutaus nulio dar 2015, kai kūrėme „Kalifornikacija“ receptą ir svajojome apie nuosavą alaus daryklą.

Nežinau kuo mūsų kelionė baigsis, bet į nieką nemainyčiau nuostabių patirčių, kurias turėjau ir dar turėsiu.

Papasakok ir apie “Genys Brewing Co.”? Kaip idėja materializavosi; kaip sekėsi ir sekasi pergyventi visas keturias produkto / prekės ženklo gyvavimo stadijas; kas Genį daro išskirtinį gan ankštoje, craft alaus Lietuvoje, rinkoje? 

Mes esame tvirto augimo stadijoje, kuri, tikėtina, dar užtruks. Mūsų veikla tuoj pasieks septynerių metų amžių, klasikiniame versle tai lūžio taškas, žinoma, turime įvertinti karantiną, kuris viską nukėlė iš rytoj į poryt.

Tačiau man labiau patinka kalbėti ne apie klasikinius verslo vadovėlių kanonus, o apie stadijas, kurias savo legendinėje citatoje įvardijo Mohandas Gandhi: „Iš pradžių jie tave ignoruoja, tada juokiasi iš tavęs, kovoja su tavimi, ir tada tu laimi“. Manau, kad mes visai nesenai perkopėme į trečiąją. (šypsosi)

Ignoravimą priimu kaip natūralų procesą – dažniausiai pradžios nėra labai skanios, bet įvairių pradžių turėjau daug, tad patirtis man padėjo. Sunkesnė buvo antroji, nes tokių patyčių ir rinkos kliedesių apie mus nesugalvotų net kūrybingas scenaristas. Tai buvo gan netikėta, bet viskas praeina. Trečioji, norėčiau tikėti, iš mūsų pusės bus pervadinta į „hold my beer“. Mes nusiteikę laimėti.

Manau, kad mus stiprius ir išskirtinius daro tvirtas filosofinis pagrindas ir ryškios vertybės. Mes žinome, kodėl atėjome ir ką darome. Mes realizuojame savo svajonę. Mums labai svarbu bekompromisė kokybė, natūralumas (vadinkime tai tikrumu), mažiausia įmanoma žala planetai ir žmonės, kurie eina kartu su mumis, pradedant nuo komandos, baigiant gerbėjais.

Neperseniausiai nuskambėjo linksma istorija (tau gal ir ne pati linksmiausia), kaip ponia Š. ir ponas Veryga (?) apskundė jūsų gamintą alų institucijoms, už kurio parduotas visas lėšas, buvo paremta Ukraina. Tad čia dabar yra proga duoti tai saldžiąjai porelei atkirtį! Ir padėkoti tiems, kas padėjo kovoje. 

Sunku pasakyti kas „susirūpino“, kad visos pajamos, ne pelnas ar jo dalis, pardavus alų „Heroes“ bus skirtos Ukrainai. Heiterių turime daug, kaip jau minėjau, rinka yra nedraugiška, komplikuota ir ankšta. Rinka neauga, tik persiskirsto, tad norint turėti savo dalį – privalai ją atimti iš konkurentų. Rinka itin sudėtinga ir dėl keletos didelių žaidėjų dominavimo. Kitaip sakant – lyginant su vakarietiškais standartais mažam žaidėjui kaip mes ji nepalanki ir kupina iššukių.

Tiesa, istorija su institucijomis šį kart baigėsi laimingi. Galų gale buvo nutarta, kad alko kontrolės įstatymo nepažeidėme, bet net neabejoju, kad panašių akibrokštų galime tikėtis ir ateityje. 

Neseniai pristatėte alų brandintą viskio statinėse. Jūsų nealkoholinį alų “Kalnifornikacija” reklamavo net Dakaro ralio lenktynininkas. Ukrainai paremti skirtas alus dingo iš sandėlių per porą parų. Kuo dar žadate stebinti?

Najienų netrūksta, didesnė bėda, kad apie jas kalbėti yra nelegalu. Alkoholio kontrolės įstatymas yra perteklinis ir draudžia tai, kas mano galva, yra informacija, ne reklama. Aš tikrai prieš alkoholio reklamą televizijoje ar lauko stenduose – nemanau, kad alkoholinius produktus reikia brukti. Bet visai kas kita, kai skelbiant degustaciją rizikuoji, kad renginio meniu įvardinimas tau gali kainuoti institucijų nemalonę ir apvalią sumą.

Negalvoju, kad įrašas gamintojo Facebook paskyroje, pvz. apie du naujus, rūgsčius „gastro“ alus, kuriuos ką tik išleidome, yra darantis žalą visuomenei. Tai informacija, kuri šiuo metu yra įstatymo paraštėse.

Mes nuolat kuriame naujus, dažnai limituoto leidimo alus. Visai netrukus pasirodys viskis, kurio branda buvo užbaigta statinėje, kurioje brendo Genio alus, mūsų laukia keletas puikių festivalių Europoje ir įdomių kolaboracijų su užsienio alaus daryklomis. Aš kartais sudvejoju, ar informacija apie tai, kad tapome pilnai saulės energija varoma alaus darykla, nebus sutraktuota kaip alkoholio reklama.

Beje, rugsėjo 3 dieną pakviesime į mūsų alaus darykloje vyksiantį mikrofestivalį „Genys & friends“.

Papasakok kas jūsų kuriamus produktus daro išskirtiniais; technologiniai niuansai, naudojamos žaliavos, darbo specifika bei, žinoma, filosofija. 

Mes nespartiname fermentacijos bei brandos procesų, nenaudojame sirupų, ekstraktų, skonio stipriklių ir dažiklių ar kitų nenatūralių pakaitalų, kurių alaus pramonėje gausu. Žinoma, tai atveria visai kitas skonių ir aromatų amplitudes, padaro alų įdomesniu ir ryškesniu. Tai vadinama „small batch production“, ką galima išversti kaip „gamybą mažomis partijomis“, kurių kiekviena yra šiek tiek unikali, nes visos sudedamosios dalys yra tikros.

Jei į alu dedi avietes, reikėtų suprasti, jog tai ne sirupas ir kiekvienas derlius yra šiek tiek skirtingas. Žinoma, receptas yra identiškas ir nekinta, tačiau lieka erdvės gurmanui paieškoti mažyčių skirtumų tarp partijų, kas mano galva yra žavu.

Taip pat nuo pirmosios dienos daug dėmesio skyrėme įrangai. Mūsų virimo blokas yra sukurtas Austrijos kompanijos ir pasižymi nuostabiu temperatūriniu tikslumu, vis plečiame kokybės parametrų kontrolės įrangą ir stengiamės pasiekti nepriekaištingos kokybės, kuri mums be galo svarbi.

Neperseniausiai startavo dar vienas jūsų ambicingas projektas – baras “Genys Taproom” Kauno senamiestyje. Kaip viskas prasidėjo ir kaip juda projektas? Kokia jo vizija? 

Šiuo metu Lietuvoje turime penkis Genio barus. Jie veikia Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Nidoje. Tiesa, dalis barų valdomi mūsų partnerių ir tarpusavyje gana skirtingi. Dalis barų sezoniniai, gyvena tik vasaromis. Iššukių netrūksta, bet kaip mes be jų. (šypsosi)

Naujausias mūsų baras duris atvėrė krizę išgyvenančiame Kauno senamiestyje. Sektorių, nukankintą karantinų, miestas apdovanojo užstrigusiu kapitaliniu gatvės remontu. Tikiu, kad intencijos buvo geros, bet šis sezonas nenudžiugino. Vasara perlipo į antrą pusę, o gatvės remonto ir senamiesčio atgaivos dar nematyti. Tiesa, judesys prasideda, mūsų atkarpa jau suremontuota, tačiau bendras vaizdas vis dar liūdnokas.

Kita vertus viską vertiname iš ilgalaikės perspektyvos ir prisimename senesnį, Laisvės alėjoje įsikūrusį Taproom, kuris irgi atsidarė gatvės remontui besibaigiant. Viskam reikia laiko.

Naujasis baras išskirtinis interjeru, itin plačiu retesnių ir įdomesnių gėrimų pasirinkimu, jau turėjome ir planuojame kartoti koncetrus, jis gyvens muzikinį gyvenimą. Erdvė tam tinkama, manau jis užsitarnaus pagarbą tarp kokybę vertinančių lankytojų. 

Pirma vasara po dviejų metų be visokių karantinų ar suvaržymų. Papasakok kokia ji tau; daugiau darbas ar poilsis? Kur užkeliavai ir kokias naujas rinkas užkariavai? 

Kai galvoji, kad karantinas labai blogai, nutinka karas ir supranti, kad karantinas buvo visai malonus reiškinys. Kalbu apie asmeninį gyvenima, ne apie verslą.

Taip, nežinomybė buvo slogi, bet aš mieliau atkentėčiau dar keletą karantinų, nei kasryt pabusčiau su mintimi, kad psichopatas, tenkindamas savo liguistas imperines ambicijas kasdien atima tūkstančius gyvybių. Mane tai slegia, tad pilnai mėgautis nerūpestingu gyvenimu, kol karas nepasibaigs, manau, negebėsiu.

Šiuo metu bandau suderinti darba ir poilsį, žinau, kad artimiausi metai bus įdomūs ir kupini netikėtumų, tad bandau keik galima daugiau laiko skirti sau ir artimiesiems, leisti jį gamtoje ar tiek asmeninėse, tiek darbinėse kelionėse. 

Vyksta karas. Ekonominė stagnacija, didžiulė infliacija, Vėgėlė ir tranzito suvaržymai. Kokie šiuo metu jūsų verslams yra didžiausi iššūkiai ir, kaip profesionalus marketingistas juos sprendžia? Viena vertus – nebėra karantino, kita vertus – ekonominė situacija. Tad kaip sekasi? 

Gyvenimas lyg pasivažinėjimas linksmaisiais kalneliais, su nuolatiniu bandymu neiškristi iš vagonėlio, darant mirties kilpą. Manau daug svarbiau ne su kokiomis situacijomis susiduri, bet kaip jas vertini, priimi, sprendi.

Susiduriame su tomis pačiomis situacijomis kaip ir daugelis gamybinių ar paslaugų verslų. Manau, kad svarbiausia nepulti į paniką ir nedaryti skubotų ir neapgalvotų sprendimų. Nežinome kaip viskas atrodys artimiausiu metu, tad ir pergyventi dar anksti. Kartais viskas sugula į vietas taip puikiai, kad net negalėtum nuspėti. Aš manau, jog esu oportunistas gerąja šio žodžio prasme. Visur matau galimybes, tad viskas tik pasirinkimų klausimas.

Na, ir pabaigai klausimas: koks žmogus – ar filosofas, ar verslininkas, ar meninkas, ar artimas žmogus tau yra padaręs didžiausią įtaką, tiek kaip verslininkui, tiek kaip vakarėlių liūtui, tiek kaip žmogui? 

Manau, kad būrelis artimiausių draugų yra mano įkvėpimas gyventi plačiąja prasme. Tai apie dalijimąsį, palaikymą, stiprybę. Nes Petersonas ne visada teisus, Kobainas tikrai per anksti išėjo, o Marko Mansono dar iki galo neperkandau. (šypsosi)

BLITZ:

  1. Stoutas ar IPA? IPA.
  2. Geras marketingas ar kokybiškas produktas? Produktas.
  3. Didžėjavimas ar degustavimas? Simbiozė. Vienas kitam netrukdo, netgi vienu metu.
  4. Skonis ar kvapas? Kvapas, bet vadinkime tai aromatu.
  5. Alus ar viskis? Alus.
  6. Barmenas ar padavėja? Barmenas.
  7. Kalėdos ar Šv. Valentinas? Kalėdos. Tik dėl to, kad gruodis smagiau nei vasaris.
  8. Pica ar burgeris? Pica.
  9. Jachtklubas ar Exitas? Jachtklubas.
  10. RyRalio DJs ar Genys Brewing Co.? Genys Brewing Co.

Žymos:,

SUSIJĘ:


Parašykite komentarą