Kalėdos – dovanų metas. O kai tos dovanos ateina dar ir gerokai prieš laiką – iš vis smaguma. Nuo darbovietės gavęs bilietą į Nikolajaus Baskovo koncertą net negalvojau eiti kur nors kitur tą gūdų lapkričio 25-tos penktadienį. Ko gero jis taip ir būtų likęs toks gūdus jei ne… Maestro, nusipelnęs Rusijos artistas, vienas garsiausių tenorų pasaulyje, Rusų estrados bei pop žvaigždė, natūralus blondinas, sexo simbolis ir galiausiai tiesiog Nikolajus (Kolia) Baskovas su koncertu Vilniuje. Dainavęs sausakimšai „Pramogų Arenai“. Ir ne visiems. O kiekvienam. Asmeniškai.
Galiausiai (bet neitin lauktai) į mūsų kiemus atsibeldus tradiciniam rudeniui su darganomis, sušildyt tiek kūnui, tiek sielai, šį šeštadienį buvo aplankyta sakralinė erdvė – Šv. Kotrynos bažnyčia. O ten – „Chirgilchin” – kai kas nekasdieniško, dar nematyto ir negirdėto. Bet Lietuviškai išvertus turi bene kasdienę reikšmę – “juodoji arbata”. (būtent ta, kuri tinkamiausia, jei nori sušilti)
Prieš 3 metus koncertavęs Vilniuje, Lenny Kravitzas vėl grįžo į Lietuvą. Anuomet jis dainavo pilnutėlaitei Siemens Arenai, Lietuvoje jam viešėti patiko, tad kaip gi negrįši? Tik šįkart lokacija keičiama iš Vilniaus į Kauną; iš liūdinčio Siemenso, į Nemunu kvepiantį Žalgirį. Kaip ir per Jarre, ar Hurts, ar dar kokį kitą „Medusa Concert“ organizuojamą fiestą, Vilnius arba ieškosi transporto, arba negaili litų papildomiems kuro kaštams, arba keikiasi Delfi komentaruose. Ir viskas tik vardan geros muzikos.
Kuomet prieš tris metus sužinojau, kad Jarre‘as atvyks į Lietuvą ir verkiau iš džiaugsmo, ir paskutinę naktį iki koncerto ramiai užmigt negalėjau. Jaučiausi panašiai kaip prieš egzaminą, tik vietoj panikos jaučiau džiaugsmingą jaudulį, o vietoj paranojos – malonią įtampėlę. Nekasdien juk tokią legendą išgirsti, pamatyti ir dar fotografuoti išpuola. Ir kaulų po visokias Egipto piramides, ar Monako kunigaikščio vedybas judint nereikia.