Kinas kinas kinas… Argi gero jo būna per daug? Tarptautnis Kauno Kino festivalis, vyksiantis didžiausiuose Lietuvos miestuose rugsėjo 26 – spalio 20 dienomis savo gausioje ir įvairiaspalvėje programoje tokį ir siūlys.
Vakar buvo puiki diena bojavykui. Saulė, giedras dangus, pūkai ir… pirmadienis. Kurią gi kitą dieną taip magi kažką žudyti, spardyti ar daužyti su šypsena veide (žinoma jei tuos sukastus dantis galima pavadinti šypsena).
Prieš porą mėnesių apžvelgiau kokie gerumai laukia mūsų likusiuose 2012-tuose kine kalbant apie mokslinę fantastiką. Ne vienam tas įrašas tapo aktualiu, tad pamaniau, kad ir likusio kino subjektyvi mini apžvalgėlė gal kam bus informatyvi.
Pamenu, kai žiūrėjau kažkada daugelio išgirtą Batman Begins, tai filmas baigės liūdnai, t.y. buvo išjungtas pažiūrėjus jo pusę. Inovativusis Nolanas, šarmingasis Liamas Neesonas, oskaro laureatas Christian Bale’as ir t.t. Bet man jis buvo visiškas klišių rinkinys… Net tam iš vienuolyno žilajam išminčiui ūsus ant tiek juokingai su peruku užklijavo, lyg rodėsi žiūri momentą iš kičinio MTV klipo. Buvo toje juostoje ir dar daug tokių klišių perdozavimo, tad dėl to jo net iš trijų kartų – neperžvelgiau. Tačiau…
Pasaulį paliko vienas mokslinės fantastikos patriarchų Ray Bradbury. Ta proga, kaip pusiau tribute‘ą šiam didžiam rašytojui, nutariau pažiūrėti kas gero laukia moksliškai fantastiško kino teatruose šiais apokaliptiniais 2012-tais metais. Ir laukia iš ties labai nemažai itin kokybiško šio žanro kino. Tad trumpai pabandysiu nužvelgti ir pristatyti tas juostas, iš kurių tikimasi daug, nors paradoksalu – žinoma apie jas – ypač mažai. Kaip kad apie filmą, kurį pasaulis išvys jau šį savaitgalį – „Prometėjas“.
Prancūzija… Paryžius… Monmartas… Romantika alsuojanti varliavalgių kalba. Joe Dassin „Et Si Tu N’existais Pas“. Alaino Prosto 1986 metų čempioniškas Monaco Grand Prix. Zenedino Zidano bankė galva į italo plaučius. Jean-Michel Jarre rekordus sumušę mega koncertai. Galima vardinti daug, ilgai ir (ne)nuobodžiai. Bet užbaigsiu sąrašą trapios mergaitės vardu ir pavarde, kuri irgi ”la française parlée“ ir yra aktorė – Audrey Tautou.
Niekada nebuvau “Anties” fanu. Kad ir “Foje” grupę pradėjau klausyti tuomet, kai jie paskelbė, kad skirstosi, t.y. 1997-taisiais. Vietoj „Foje“ visada klausiau „SEL“, bet ir tai viešai (kiemo draugelių būryje), juos keikdavau, sakydamas, kad tai popsas. (AC/DC ir The Beatles – va čia tai jėga!) Bet „Sąjūdis“… Na, čia jau ne tai, kad fanas buvau, bet tuometinio pilypo mažoje širdyje tam reiškiniui liepsnojo neįprastai didelė meilė.
Neperseniausiai atradęs nuostabų puslapį Bushcraft.lt, kuris yra apie ekstremalų poilsį gamtoje ar išlikimo meną joje, supratau, kad reikia pamatyti tokio koncepto filmą. Benaršant, seilė tyso ne tik žiūrint Youtube‘us apie tai kaip yra kepama duona ant akmens, verdama eglių spyglių arbata, ar paruošiama pagauta žuvis. Ašara varvėjo ir skaitant įvairių filmų aprašymus, kurie rodėsi yra tokie spalvingi, gaivūs, harmoningi… Bei netgi dvasiškai turtingi, sakyčiau.