Kas nutinka baigus žemišką būtį, jos egzistenciją? Ta prasme, kai iškeliausime anapus, į kitą upės pusę, tiesiog mirsime. Amžinasis egzistencinis klausimas, kaip ir tai ar Dievas yra?
Vienas laukiamiausių Lietuvos kultūros padangės renginių – tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ – ruošia abejingų nepaliksinčią programą 2020-iesiems.
„Man tai filmas patvirtino, kad Depeche Mode nebėra tiesiog grupė, o labiau kulto dalykas. Kodėl? Nes net tame filme DM kaip asmenybių niekur nėra, jos – kaip fonas. Tai yra kažkas didesnio.“ – DELFI naujienų redaktorius ir (buvęs) kult.lt reporteris Tomo Vaitelės įspūdžiai.
Vakaras buvo skirtas Motiejui Kazimierui Sarbievijui ir vargonų muzika mainėsi su poeto kūryba, kurią skaitė ir komentavo literatūrologė Dr. Ona Dilytė – Čiurinskienė.
Julius Baliutavičius save jis identifikuoja, kaip “gyvenimo stebėtoją”. Kodėl? Tiesiog primygtinai siūlau šį itin spalvingą ir šiltą žmogų pafollowinti Facebook, o prieš tai padarant, žinoma, paskaitykite mūsų su juo padarytą pokalbį.
…čia turiu omeny 30 Eurų už vinilo plokštelę.
Šių metų gruodžio 5 d. Andrius Mamontovas Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) dar vieną kartą surengs netradicinį ir išskirtinį „Elektromechaninį koncertą“.
Turbūt visiškai neperdedant galima būtų teigti, jog amerikiečių monolitinio užesyno Sunn O))) apsilankymas Vilniuje daug kam buvo ilgai svajotas įvykis, o faktas, jog jie pagaliau drebins Vilniaus erdvių grindis, sienas ir lubas, virto pačiu tikriausiu svajonės išsipildymu.
Alina Orlova. Šiai, kadais tiesiog mergaičiukei iš Visagino, o dabar – nuostabiai moteriai, abejingų, turbūt, nėra.
…Apsikeitėme Feisbukais (kaip dabar populiaru išsireikšti) ir štai galop apturėjome pokalbį. Platų, įdomų, artimą ir, žinoma, labai smagų. Paklausinėjau Sandro Bozzolo, kaip jis iš to paprasto italų studento, gyvenusio Baltijos barake 2006-taisiais, štai tapo kino kūrėju. Tada, kaip jis susipažino su Antanu Mockumi, bei kodėl būtent Nijolė, o ne Antanas buvo tas pasirinktas veikėjas.
Kaip tik įmanoma glaustai apie neįmanomai gerus dokumentinius filmus.
Kartų konfliktai, stiprus savirealizacijos poreikis, tarpusavio santykių peripetijos, vidinis chaosas, emigracija, idealizmas ir ryžtingų sprendimų laikymasis – visa tai ir daugiau bus galima išsvysti jaunosios kartos kino kūrėjo Vytauto Tinterio, pirmajame pilnametražiniame filme – „Plastic Palace People“ („Plastikinių rūmų žmonės“).