Kuomet buvau kavianskas – lankydavau daug kavianskų renginių. „Kaunas Jazz“, modernaus šokio festivalis, legendiniai “Los Patrankos” šokių vakarėliai, „Džem Pub“ avangardiniai pirmadieniai… Ne išimtimi buvo ir multimedinės koncepcijos festivalis „Centras“, kuris lankytojui siekė pristatyt vizualųjį meną, praturtintą muzikiniais garsais.
Anądien beklaidžiodamas po “Soundcloudą”, netyčia užtikau šį 8 minučių 4 kūrinių cut-up‘ą, kuris anonsavo leidinį viename netleible. Iš DJscene žinojau, kad „Shaded Music“ yra tokio DJ Pagalvės techno muzikos mp3 kepykla; iš aromos fotografijų žinojau kad Moon Disco yra electro warrior; žinojau, kad „Wired Saturdays“ buvo geros „Teshstylism“ tusofkės; ir dar žinojau, kad velniškai senai klausiau tiek techno, tiek electro (o tai, kaip Uteniškiui – sunkiai atleistina).
Daimono, manau, daugeliui pristatinėti nereikia. Jis yra didžėjus grojantis jau 15 metų. Gimtinė jo yra Utena, kuri dar yra krikštijama kaip Lietuvos techno sostinė. Geros muzikos susivienijimas „Techstylism“ jam yra geriausia chebra. Be to, kas nekeista, jis yra sveikos gyvensenos puoselėtojas, nevartoja jokių svaigalų ir nevalgo mėsos. Dar užsiiminėja Dimka (kaip draugai jį šaukia) dvasinėmis praktikomis, aktyviai sportuoja, yra renginių organizatorius…
“Stellardrone” tai jaunas ambient muzikos atlikėjas iš Vilniaus vardu Edgaras Žakevičius. Gimė jis 1987-tais metais ir lygiai po 20-ties (2007) pasinėrė į muzikos kūrimą. Kaip savo išskirtinumą, jis įvardina tai, kad kuria muziką tik kompiuteriu, įvairaus softo pagalba (Reason, Abelton), bei tik savo kurtais garsais. Bet, žinoma, pagrindinis ir svarbiausias išskirtinumas yra jo muzika.
„Silence Family“… Kas tai? Tai susivienijimas, po kurio vėliava surinkti bene talentingiausi Lietuviškos elektroninės muzikos prodiuseriai ir atlikėjai. Tai eklektiškas kolektyvas; visi su savo charizmom, talentais ir pasiekimais. Jazzu – geidžiamiausia vokalistė, Mario Basanov ir Leonas Somovas – talentingieji prodiuseriai, Few Nolder – diskotekų liveris iš planetos „Mū“, Adomas – vienintelis pankuojantis, o Vidis – šeimynos tėtė (Jazzu citata), į kurio pareigas įeina DJvimas, įrašų kompanijos vadyba, renginių organizavimas ir t.t.
Somov su Jazzu… Jau kaip ir spėjo nusibosti? Prieš mėnesį į erdvę paleista akustinė jų dainos „Tyla“ versija buvo išjungta jau po trečdalio perklausos. Nuobodu, nebeidomu ir t.t. Nors prieš tai leisti albumai nebuvo vienas kito plagiatas – jie buvo ir geri, ir konceptualiai skirtingi (pirmasis buvo love songų rinkinys, antrasis – įvairialypis, platesnis, subtilesnis). Bet…
Kuomet prieš tris metus sužinojau, kad Jarre‘as atvyks į Lietuvą ir verkiau iš džiaugsmo, ir paskutinę naktį iki koncerto ramiai užmigt negalėjau. Jaučiausi panašiai kaip prieš egzaminą, tik vietoj panikos jaučiau džiaugsmingą jaudulį, o vietoj paranojos – malonią įtampėlę. Nekasdien juk tokią legendą išgirsti, pamatyti ir dar fotografuoti išpuola. Ir kaulų po visokias Egipto piramides, ar Monako kunigaikščio vedybas judint nereikia.