Pirmą kartą išgirdau King of Pop kuomet draugelis užleido berods “Bad” kasetę kokiais 1992 metais ir pasakė “čia klausyk dainuoja vyras, kuris atrodo kaip boba”. Man kaip 10ties metų vaikui, gimusiam ir užaugusiam USSR tai nuskambėjo itin ekstravagantiškai, bet išgirsti garsai praktiškai iškart pavergė. Vėliau tas draugelis iš manęs pastoviai juokdavosi, kad esu fanas (PS […]
Žinokit, praklausiau aš tuos visus, išsireiškime šlyščiai, naujosios miuzikmakerių kartos albumus, kurie figuruoja daugumoje blogų topų viršūnėse („Apelsinai“ ten vsiakyje, šiaip a la novatoriškasis r’n’b – konkretus šių metų trendas), ir jie manęs visiškai nevelka.