Speigas VI: kokybės ne mažiau nei kiekybės

Jau nuo tada, kai išgirdau apie dar tik planuojamo „Speigo VI“ datą,  prisižadėjau sau jame dalyvauti visas tris dienas, nepraleisdama net edukacijos programų ir taip įgydama pilną teisę pateikti visapusę nuomonę apie šį vadinamos atšiaurios muzikos festivalį. Susiplanavau, bet spėkit, ar pavyko: dėl nenumatytų reikalų teko praleisti kamerinį penktadienio vakarą, kuriame žibėjo festivalio headliner’is Pierre Bastien ir tenkintis vien šeštadienio koncertu. Gerai tik, jog tas šeštadienis žadėjo daugiausiai: tris performansus, gyvus pasirodymus ir aibę didžėjų, kad programai pasibaigus nereikėtų krautis šmutkių bei skubėti namo, o dar kelias valandas būtų galima ir toliau patogiai gerti prie baro nesuprantant, kad viskas, finito,  kitas tokio tipo renginys – toli.

Nesu „Speigo“ veteranė (lankausi tik trečiąkart), anei ypatinga fanė, tačiau renginio idėja žaviuosi. „Speigas“ – galimybė atnaujinti savo grojaraštį į jį įtraukiant tiek talentingų užsienio, tiek Lietuvos atlikėjų. Aghartos kolektyvas kiekvienais metais pateikia visą pluoštą unikalių muzikantų, tad tikėtina, kad nors keli palieka teigiamą įspūdį. Šiemet, pavyzdžiui, tai buvo Benas Šarka ir Katinėlis Tomis, Cuthroats ir Puce Mary.

10955763_759448807464406_2022862684730297478_o

1)      Beno Šarkos ir Katinėlio Tomio muzikinę meditacinę kelionę į niekur pavadinčiau ne tik puikiu atidarymo numeriu, bet ir apskritai – vakaro favoritu. Tai buvo bene vienintelis pasirodymas šeštadienį, kuriame visiškai nereikėjo įtempti dėmesio, tiesiog užteko atsipalaiduoti ir pasileisti kartu su atlikėjais ten, kur jų garsai nuves.

2)      Kaip visad, smagiai nuteikė ir Cuthtroats’ai. Juos, manau, pelnytai galima pavadinti praėjusių metų atradimu (ar verčiau išradimu?:). Melodingi, bet stiprūs kūriniai, pasikartojantys motyvai, švelnūs perėjimai tarp melodijų – kažkokia tarpinė stotelė tarp svajingumo ir speigiškojo atšiaurumo. Nuo pat pirmo karto, kai išgirdau juos Kirtimų kultūros centre iki dabar Cutthroats dar nėra nuvylę nei viename koncerte.

3)      Na o kodėl trečioji vieta atitenka Puce Mary? Tekrinta ant manęs kritika, bet labiausiai sužavėjo pats didžiausias neatitikimas tarp griežto, visą sceną perpildančio industrial/noise’o ir tai trapios, tai kone ikoniškos, didingos atlikėjos laikysenos, kai ji, stovėdama ant paaukštinimo, priminė tai Mergelę Mariją, tai kokį nors ten Dievą baudėją. Būnant tarp žiūrovų pačiame priekyje ir tiesiog žiūrint į ją, kartais pasirodydavo,  kad jau tuoj tuoj nuo scenos į minią pasipils žaibai.

10947460_759449534131000_2889539797240588452_o

Beje, pastebėjau, kad su kiekvienais metais  jaučiasi organizatorių tobulėjimas programos sudarymo ir atlikėjų parinkimo prasme. Ir, būtinai reikia paminėti,  į gerąją pusę juda formos paieškos – jei užpernai vieną dieną būta ramiau, o kitą skaudino itin stiprus noise’as, jei pernai teko blaškytis tarp dviejų miestų, tai šiemet festivalio forma pasirodė žymiai geriau parinkta.  Patiko, kad mėginta atskirti itin sunkią muziką nuo lengvesnės „Šerkšne“ ir „Speige“ (tik nežinau, kaip sąmoningai tai buvo daryta, nes pernai, rodos, viešpatavo viena tvarka, šiemet rinktasi jau visai kitaip. Visgi tikiuosi, kad šiųmetinis pasirinkimas išliks ir toliau). Patiko ir tai, kad šeštadienio line up’e buvo matyti judėjimas nuo lengvesnių garsų prie sunkesnių palengva, „pratinant“ klausytoją.

Galbūt vienintelis minusas, kurį pastebėjau, buvo tai, kad daugeliu atveju išėjus iš gyvos muzikos steidžo, didžėjų scena pasitikdavo kone identiškomis kompozicijomis. Tai, mano manymu, nėra pliusas, nes prarandama galimybė pailsėti nuo atsibodusio garso ar rasti alternatyvą, jei gyvojoje scenoje groja kas nors, kas žmogui nepatinka. Aš suprantu, kad visi didžėjai leidžia muziką  „į temą“, bet juk įmanoma taip sustyguoti, kad kitąkart nebesigautų to dubliavimosi.

10861115_759448950797725_7874861492858824449_o

Pabaigai klausimas: ar kitais metais eiti į Speigą? Norėčiau suabejoti, bet žinau, kad net jei nelabai patiks programa, net jei atsiveš vien noiserius, vis vien eisiu. Ne vien iš inercijos ar pagarbos nepailstantiems iš idėjos dirbantiems organizatoriams. Eisiu todėl, kad  tai yra tokios aukštos kokybės renginys, išsivalymas garsais, po kurio nori nenori įsitrauki į festivalio fanų gretas ir pradedi smalsauti „o kuo gi nustebins/nenustebins kitąmet?“.

Foto: Launagis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *