Aktualiosios muzikos festivalį Gaida šiemet užbaigė gyva elektroninės muzikos legenda vadinamas ir  jau dvidešimtį metų klausytojus unikaliu stiliumi džiuginantis britas Tomas Jenkinsas. Jis – vienas nedaugelio elektroninės muzikos kūrėjų, gebantis balansuoti tarp audiovizualinės beprotybės ir suvaldytų garsų, populiarumo ir visiško underground‘o, patikrinto sėkmės recepto ir naujų kelių. Kartu tai buvo ir pirmoji galimybė gyvai išgirsti šį acid house, drum’n’bass, breakbeat, jazz ir dar galybę muzikos stilių derinantį kūrėją Lietuvoje.

Squarpusher į Vilnių atvyko  tam, kad pristatytų vasarą išleistą albumą „Damogen Furies“, kurio šou interpretaciją pateikė Spalio 30-ąją dieną „Lofte“, šviesose paskendusio paskutiniojo Gaidos renginio metu.Pasirodymas, žinoma, pirmiausiai sukėsi apie muziką, tad jai ir verta skirti daugiausiai dėmesio.

Naujausi Squarepusher kūriniai savyje turi parako: „Damogen Furies“ albumas – ne foninė muzika, o aštrios kompozicijos, šaižūs garsai, nenutraukiama perkusija bei nuolat evoliucionuojančios melodijos. Iš aštuonių „Damogen Furies“ kūrinių pirmiausiai reikėtų išskirti albumo vizitine kortele tapusį „Stor Eioglass“, primenantį holivudinį apokaliptinio filmo garso takelį. Jį papildo kiti, kiek labiau neapdirbti kūriniai: pavyzdžiui “Baltan Arg”, “Rayc Fire 2” ar nervinį tiką primenantis “Kwang Bass”.

[youtube]https://youtu.be/-usL_kRXm6s[/youtube]

Beklausant norom nenorom prisimeni, kad Squarepusher yra kietakaktis, kuris, palikęs kitus plūduriuoti saugiame „varlinyke“, tebenardo į elektroninės muzikos gilumas, su kiekvienu albumu į krantą ištraukdamas vis šį tą naujo. Genialu yra ir tai, jog  jis vis dar geba įtikti seniems gerbėjams ir netgi pritraukti vis platesnes klausytojų auditorijas.

Tačiau grįžkime prie paties koncerto „Lofte“: vieša paslaptis, kad atlikėjai (ypač visokie eksperimentatoriai) koncertų metu apsidraudžia, publiką žavėdami ne tiek garsais, kiek šviesomis ir paversdami  pasirodymus tikrais vizualiniais šou. Štai sekundžių tikslumu apgalvotame naujausiame Squarepusher spektaklyje visu spalvų spektru ir geometrinėmis formomis išraižytus vaizdus ekrane nepaliaujamai keitė vaizdai ant muzikanto drabužių. Itin skrupulingai ir itin greit: taip kad labiau užsitūsinusį klausytoją net ir supykinę būtų.

Tam, kad deramai pasiruoštų, Squarepusher atsivežė kalną technikos. Pats Tomas Jenkinsas įsispraudė į kosmonauto-fechtuotojo kostiumą, tapusį dalies vizualiojo šou drobe.  Antroji drobė: scenoje pakabintas milžiniškas ekranas.  Prisiminę jau aptartą šviesų spektrą, veikiausiai jau suprasite, kodėl man, patogiai susmukusiai ant kėdutės, balkonėlyje, negraužė sąžinė, jog šokius pakeitė šou stebėjimas. Žinoma, kartas nuo karto kirbtelėdavo mintis leistis žemyn pašokti minioje, tačiau pažvelgus į sustingusius klausytojus kažkaip praeidavo noras. Kaži, kas nutiko: ar nusivylė, ar amo pritrūko ar tiesiog nedrįso pajudėti?

Nuotraukos: Dmitrijaus Matvejevo.