Pagaliau kine daug… Gero kino! Vos vienas iš šio sąrašo nepateisino lūkesčių, gi visi kiti – aplodismentai ir maloniausi skirtingo tipo įspūdžiai.

„Alfa“

Ar tai mano filmas? Ne. Ar tai blogas filmas? Taipogi ne. Vidutiniškas? Toli gražu! Kam ko reikia. Pirmą pusvalandį kiek muisčiausi krėsle bežiūrėdamas jį, mat žinant, kad prieš 20 000 metų žmonės (neandartaliečiai?) tikrai neatrodė kaip ZARA ar H&M manekenai (kaip yra filme), tačiau vėliau prasidėjo iš ties žavinga ir jausminga istorija, o ir sumanymas „nupoliruoto vizualaus epo“ įgavo subtilią prasmę. Juk, kaip kad mano aprašytame ir išgirtame „The Outsider“ nereikia vaizduoti nuo A iki E realizmo, ar, tarkim, „Ghost In The Shell“ kino per dirbinyje nebūtina atkartoti visų anime iškeltų filosofinių naratyvų, kad juosta, mano subjektyvia nuomone, būtų puiki – lygiai tas pats ir čia – tarsi Disnėjaus „Liūtas Karalius“, kai žiūri, grožiesi, nereikalauji ko nereikia, o priimdamas ką duoda – gauni malonų desertą ir akims, ir sielai.

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: vizualiosios poezijos triumfas, kuris patiks visiems iš kino norintiems ne banalios pramogos ar – priešingai – realistiškumo. Juosta visiems norintiems pabėgti bent trumpam nuo pilkos pasaulio kasdienybės.

„Tikslas – vestuvės“

Nežiūrėdamas video anonso, ėjau dėl Keanu Reeveso, bei dalinai dėl Winona‘os Ryder, kuri jauna man buvo tokia pat graži, kokia jau ~15 metų yra Audrey Tautou. Tačiau gavosi taip, kad Keanu juostoje beveik nemačiau, o joje visą mano dėmesį pavogė būtent Winona. Geriausia šių metų meilės istorija? Drysčiau teigti, kad geriausias po „Kaip nukabinti nežemišką paną“ metų filmas. Juosta, kurioje nėra absoliučiai nieko, o tik dviejų sociopatų, mizantropų ir, tikėtina, bi-poline depresija sergančių individų dialogai, veiksmai ir, kas be ko, žavesys. Vos spėdamas skaityti gausius dviejųjų tipų titrus – negalėjau nuginti akių nu Winonos. Nežinau ar geriau, gal geriausia netgi šiuo atveju nelyginti su Catherine‘os Zeta-Jones benefisu „Kokaino Krikštamotėje“, tačiau Wynona čia pasirodė, bent man kažkuo panašiai ir į Oskarinį Cate‘ės Blanchett vaidmenį „Blue Jasmine“ juostoje.

Įvertinimas: 10/10
Verdiktas: Nepatiks tiems, kurie tikisi iš kino banalios, spec. efektinės pramogos. Visi kiti į juostą – bėgat!

„Grobuonis. Patobulinimas“

Blogam potyriui, prieš pat seansą, mane nuteikė Forum Cinemas kasininkas, sakydamas, kad juosta bus labai silpna. Gi aš – visada įsiklausau, tačiau ir labai tvirtai įsikandau kažkada seniai perskaitytą Budos mintį – „klausyk kitų, bet dar labiau savo širdies“. Ir trečiasis „Grobuonis“ man patiko, netgi labai. Kasininkas iškėlė mintį, kad scenarijus galėjo būti labiau pagrįstas logiškais perėjimais. Bet kam jie, broliai ir seserys, tokio tipo juostoje? Tokio tipo filmuose esmę, žinoma, toli gražu ne visada, tačiau labai dažnai lošia tokie dalykai, kaip charizmatiški personažai, tinkamas ir subtilus humoras, tikslūs bet ne persodrinti spec. efektai, bei, kaip dar vienam tęsiniui svarbiausia – naujų bei gerų idėjų gausa. Gi tokių dalykų trečiame „Grobuonyje“ buvo apstu. Ir, bent man, buvo ne tik smagu, bet ir tikrai įdomu.

Įvertinimas: 7/10
Verdiktas: smagiausias metų kovinis sci-fi su daugybe naujų idėjų, charizmatiškais veikėjais, bei, kas be ko – patobulintu grobuonimi.

„Misija neįmanoma. Atpildo diena“

Metų nusivylimas. Jei „Grobuonyje“ pamačiau daug įdomių idėjų, tai „Neįmanoma misija. Atpildo diena“ jų yra nulis ir šiaip minusinės temperatūros badas. Tai trumpai apie tai. Itanas Hantas vėl pasiunčiamas medžioti super teroristų, per brūkšnelį – beveik iliuminačių. Tyrime jam prisaikdintas „padėti“ ne komandos narys – niekur prieš tai nenaudota idėja? Iš anksto suponuojanti, kad tas vyriokas ir bus blogiečių blogietis – nuo-bo-du. Tada ką reikia iš teroristų atgauti? Plutonį! Kiek galima tas atomines bombioškes vaikytis… Itanas Hantas – eilinį sykį nuo jo nusigręžia visi tyrimo eigoje – vėl matyta ir atrajota. Na, ir nebesiknisant toliau po šį filmą-nesąmonę – vėl „paskutinės sekundės sindromas“ kada bomba nukenksminama. Gaila nepasiėmiau alaus – dviejų, ta prasme, nes su vienu žiūrėti buvo labai, labai nykus ir neįdomus įspūdis. Aha, Oskaras už naują „Populiaraus filmo“ kategoriją…

Įvertinimas: 4/10
Verdiktas: ne viską kas šį filmą darė iki apsivožimo nuobodžiu surašiau viršuje.

„Knygynas“

Nuostabi kino juosta! Jei „Alfa“ yra vizualiosios poezijos triumfas, tai „Knygynas“ – Britiškos elegancijos ir rafinuotumo. Filmas man pasirodė kažkuo panašus į „Nematomą siūlą“ su Danieliu Day-Lewisu, tik, kas be ko, jis yra kur kas lengvesnis. Bet tai ir yra juostos esmė ir viena iš misijų – leisti žiūrovui mėgautis subtiliais dialogais, žavėtis nuostabiais 60-tųjų Anglijos gamtos landšaftais ir mažojo miestelio tų laikų atmosfera, įsigyventi į rafinuotus juostos charakterius, bei tiesiog tie, kurie yra knygų graužikai, manau, ne vienas pasijaus, bežiūrint juostą, kaip reikiant sentimentaliai.

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: tiems, kas myli britiškąją rafinuoto gyvenimo eleganciją; kas nori praleisti vakarą jaukiai „be pykčio“ (aliuzija į A.A. L. Donskio pokalbių laidos nuotaiką), bei patiks ne vienam knygų graužikui.