Povilas Vaitkevičius (Oorchach, Vilkduja): “Dievo veido bruožai – nebežmogiški aruodai”

 

Povilas Vaitkevičius, dar žinomas, kaip Oorchach ir Vilkduja atsako į klausimus apie tai kas jam yra muzika, alchemija, metafizika ir kita mentalinė mankšta. Atsakymai – tiesūs, išvestinės – šviesios, o tarp eilučių jis, kaip jam būdinga, primerkęs akį, paslėpė mistikos.

Gruodžio 17 dieną, Lofte, jo alter ego / solo projektas Oorchach pjaustys melomanams sąmonę kartu su Brighter Death Now, Bad Sector, Trepaneringsritualen ir kt.

Kas tau yra muzika? Kilpų pynimas ar priešingai – garsinio elemento askezė? Tamsiais garsiniais potėpiais tu bandai pagauti šviesą ar esi tas bekompromisiškai klampusis degutas?

Jei kas galėtų pasakyti tiesiai štai konkrečiomis tezėmis, kas yra muzika, tuomet ji ir nebūtų tuo, kuo dabar yra. Tad ir tavo išvardyti dalykai visi ir tinka, ir netinka vienu metu. Dieviškasis paradoksas.

Alcehmija garse ir aplamai. Pats turbūt ją taikai savo kūryboje, tiesa? Sakoma, kad ne viskas yra auksas, kas žiba, tačiau galima paklausti ir to ar auksas yra tai kas yra tikroji vertė?

Esmė, ką tu vadini tąja alchemija. Man tai – kuomet iš esamų detalių, dalykų ar kasdieniškesnių reiškinių galima sukurti kažką daugiau, negu tie dalykai iš savęs reiškia.

Pagal tave, kokia yra tikroji kūrybos misija? Kadaise P. Mamonovas teigė, kad pagal jį, kito kūryba yra tai kas suteikia jos vartotojui užuovėją ar nusiraminimą, pasijautimą, kad nesi vieniškas su savo išgyvenimais ar sunkumais.

Tai siejasi su pirmu klausimu, tad irgi sakyčiau, kad nežinau (šypsosi). Nebent teigčiau, jog Akistatos / Nuostabos reiškinys yra išties aktualus muzikos “tikrumui” ar kaip navatnai bepavadinus.

Kiek klausyčiau Ooorchach – ar gyvai fesitvalyje Mėnuo Juodaragis, ar jaukiai namuose – garsai, tarytum, pakrauna, pakuria kūrybiškumą ir pan., nors garsai juk nėra optimistiniai. Toks ir yra tavo siekis, tą ir pats išgyveni kai kuri?

Tai ir gerai, energija gi neklausia, kokie mūsų estetiniai pasirinkimai. Ugnis štai šildo, bet kartu gali ir nudeginti, kaip banaliai tai beskambėtų. Sėdėti prie laužo pakrauna optimistiškai, kišti nagus į jį – jau kitas reikalas (šypsosi)

Kadaise man įstrigo vieno muzikanto mintis, kad kai jis kuria – iškrauna kūrybos procese savo negatyvą. Kadaise to klausimo paklausiau A. Mamontovo, ką jis atsakė, kad savo klausytojų jis nelaiko šiukšliadėžėmis. Kokioje būsenoje tu dažniausiai kuri?

Turbūt kad geresnėje, nes neigiamesnės buvonės nelabai leidžia vystytis tiesiog procesui. Procesas turi teikti malonumą, o kokie malonumo atsp-alviai – kiekvieno reikalas. Kai kam patinka ir A.M. vienodi burbulai, kai kam kaip tik atrodo, jog tai ir yra šiukšliadėžė (šypsosi)

Beje, kiek regėjau tavo gyvus pasirodymus – tu labai dažnai būni juose tarsi nepatenkintas ir, kas įdomiausia – kuo labiau tu nepatenkintas būni, tuo viskas būna stipriau ir intensyviau.

Sąvoka “nepatenkintas” yra visiškai neteisinga ir buitinė. Jeigu būčiau išties nepatenkintas, nedaryčiau to. Tai siajasi su aukščiau išsakytomis mintimis apie energija – mano atveju ji atavistiškesnė, animalistiškesnė ir nebūtinai pikta iš savęs savaime, – ji tik rodosi tokia žmogiškąjam pavidalui.

Coil. Negaliu nepaklausti tavęs apie šią, mano taipogi, itin mėgstamą grupę. Kuo tavo siela artimą su Johnn siela ir kiek tavame alkoholyje ir tavo kraujo?

Patinka kaip ir daugeliui, o priežastys – kaip ir daugeliui ir lengvai ir sunkiai nusakomos. Paslaptis težiba deimantiniuose pūkuose.

Kad tu nesi krikščionis, manau, ir čiukčiai žinoma, tačiau, visgi, koks tavo santykis su tikėjimu ar aukštesniu pradu apskritai. Tas pats Johnn viename interviu teigė, kad yra dėkingai “tai didžiąjai Dvasiai už tai ką ji davė jam”. Tad į ką ir kaip tu tiki?

Vėlgi, kiekvieno čia esamo reiškinio daugialypiškumas daro sudėtingoku atsakyti i viską konkrečiai, tačiau galiu pasakyti tai, kuo (turbūt) nesu. Nesu dialektinio materializmo šalininkas, man tai tokia pat dogma. Robert Anton Wilson po savo Cosmic Trigger (gugl it) knygos rašėsi gavęs daug laiškų, bet įdomiausia, kad vienodžiausias griežtas tonas buvo dviejose jų rūšių – religinių fanatikų ir būtent materialistinio pasaulio apologetų.

Kaip, pagal tave, pamatyti kada velnias kavojasi po balta drobule, o Dievas tą drobulę degindamas degutu bando žmogui atverti akis?

Dievo veido bruožai – nebežmogiški aruodai.

Tu surengsi pasirodymą festivalyje “Juodosios Kalėdos Industrial Fest” šalia Brighter Death Now, Bad Sector, TPR ir kitų. Ar abi Kalėdos – tiek Juodosios, tiek Šventos – tau bus vienodai svarbios, tik skirtingai savaip pažymėtos?

Koncertas, ypač didesnis man visada svarbus. “Žmogiškosios” gi kalėdos – labiau socialinis reikalas, tačiau išties ilgiuosi to kosmiškesnio pažymėjimo. Galbūt šitas, kreivu laiku vyxtantis dalykas galės pabandyti tai išskambėti.

BLITZ:
1. Satana ar Santa? Krampus
2. Johnn ar Peter? Balansas tarpusavy
3. Gimimas ar mirtis? Viskas kartu
4. Melstis ar medituoti? Same
5. Klausti ar klausyti? Belsk ir bus atidaryta
6. Kurti ar naikinti? Kartais tai tas pats.
7. Alus ar sulA? A.
8. Kebabas ar cepelinai? Abu
9. Ugnis ar pelkė? Laužas prie pelkės
10. Gelbėti ar išsigelbėti? Juk visi to nori.

Nuotr. aut.: Launagis / MorkFoto / Florian Rosier


Žymos:,

SUSIJĘ:


Parašykite komentarą