Peter Andersson su jam pačiu svarbiausiu, iš jo 10-ies turimų projektų, Raison d’être 4-tą kartą lankysis Lietuvoje. Pasirodys jis, kaip žinia, Juodosios Kalėdos Industrial Fest II ir be to, kad gers alų ir ekologišką vyną, dar varys apsipirkti į vietinį turgų. Jis nori tikros juodos Lietuviškos duonos. Bei pamatyti, kaip per bene dešimtmetį pasikeitė Vilnius.

Knygų jis beveik neskaito, tačiau žiūri daug kino filmų, o vienas iš jo mėgstamiausių – A. Tarkovskio “Stalkeris”. Jis nėra religingas, tačiau, kaip teigė, jam patinka per muziką gvildenti įvairias metafizines būsenas ar nagrinėti filosofines tiesas. Bei šlovė jam yra svarbiau nei pinigai.

Gyvas pokalbis, kuriame sužinosite ir tai ar jis bijo ir ruošiasi III Pasauliniam karui.

Sveikas Peteri, kaip  sekasi? Kokią knygą skaitai? Kokius filmus žiūrėjai pastaruoju metu? Ko labiausiai pasiilgai iš muzikos: Michaelo Jacksono, Curto Cobaino, Davido Bowie ar Janis Joplin?

Man sekasi gerai ačiu. Esu visada užimtas. Norėčiau skaityti daug daugiau nei tą darau – pastaruosius 20 metų perskaitau kažkas tik  vieną knyga į metus. Aš neskaitau faktinės literatūros, kaip ir nemėgstu fantastikos. Paskutinė mano skaityta knyga buvo apie klimato krizę, žingsnius link mūsų pačių išnykimo, kas nutinka planetai, kai su ja taip pragaištingai elgiamės.

Žiūriu daug filmų ir TV serialų, dažniausiai trilerius ir siaubo filmus. Pastaruoju metu skaniai susikramsnojo suomių veiksmo filmas „Sisu“ – linksmas ir beprotiškas reginys. Kitas naujausias filmas buvo „Infinity Pool“, kurio istorija buvo labai įdomi ir labai intensyvi. Mano visų laikų mėgstamiausi filmai yra “Trintukagalvis” (Davidas Lynchas), “Stalkeris” (Andrey Tarkovskis), “Šventasis kalnas” (Alejandro Jodorowsky) ir “Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis” (Peter Greenaway).

Labiausiai pasiilgau Davido Bowie. Be to, kad jis buvo šaunus žmogus, jis taip pat kūrė puikią muziką ir visada stengėsi rasti naujų išraiškos būdų, daug eksperimentavo, o tai man patinka.

Neseniai perskaičiau, kad esi sukūręs bent 10 muzikinių projektų. Tai šiek tiek netgi gal šizofreniška, sakyčiau! Kuris iš tų projektų tau yra prasmingiausias, o kuris – labiau žaidimas?

Taip, tai gali pasirodyti šiek tiek beprotiška. Tačiau man patinka įvairios muzikos rūšys ir nenoriu kurti tik vienos jos rūšies, todėl reikėjo kurti naujus projektus. Jie atspindi įvairias mano sąmonės dalis. Negaliu pasakyti, kad nekenčiu kažkurio vieno savo projekto, myliu juos visus. Projektas, kuris man reiškia daugiausiai, yra Raison d’être. Jei nebūčiau to projekto pradėjęs, šiandien tikrai nebūčiau tas kas esu. Tai turėjo galios pakeisti mano požiūrį į gyvenimą ir padėjo įgyti pasitikėjimo savimi, kurio ankstyvoje jaunystėje tikrai neturėjau. Projektas, kuris gali būti labiau panašus į žaidimą ar tiesiog kvailą pokštą, yra Grismannen (Kiaulė – vert.). Tai – siurrealistiškas, purvinas ir linksmas projektas ir suprantamas labiausiai švedų auditorijai. Tačiau šis projektas nebeaktyvus. Manau, kad subrendau.

Kokia tau yra industrinės muzikos paskirtis? Ar tai priemonė žmonėms nuraminti savo vidinius demonus, ar tai kažkokios samonės būsenos atspindys?

Visa muzika turi kažkokį tikslą, ir man tai nėra susiję su konkrečiais žanrais, tokiais kaip industrinė muzika, džiazas ar bet kas. Bet kokia muzika, kuri paliečia mano mintis ar emocijas esmiškai – ji nėra betikslė. Tai taipogi gali būti tiesiog malonumas arba terapinė funkcija, kuomet klausydamas tiesiog atsipalaiduoji. Kurti muziką ar daryti bet kokius kūrybinius darbus yra daug geriau nei tiesiog vartoti. Man kiekvienas muzikos albumas yra mintinė kelionė gilyn į pasąmonės dugną, o po to – kilimą į paviršių. Tokių kelionių metu įgaunu daugiau žinių apie save.

Kuo tiki? Ar tiki reinkarnacija, ar Nirvana, ar Rojumi / pragaru? Ar tas aukštesnes būsenas gali atrakinti paprasti žmonės, ar tik palaimintieji?

Nesu religingas, todėl netikiu jokiais tokiais dalykais. Aš tikiu savimi. Meniniu požiūriu man įdomios tokios idėjos kaip Nirvana arba Dangus ir Pragaras. Ta prasme, jie yra naudingi mano kūrybai. Mano muzikoje yra daug tokių referencijų. Aš dažnai pasakoju istorijas per muziką, pasitelkdamas religines, taip pat psichologines ar kitokias tokio tipo idėjas metaforiškai ir alegoriškai.

Mano vienas draugas, kuris daug skaito, kartą pasakė, kad nėra karmos ir reinkarnacijos. Tiesą sakant, tai teigia ir viena iš 6 induistinių religijų ir, kažkuri prasme, senovės graikų filosofas Demokritas. Teigiama, kad mūsų sielos yra tik vandenyno bangos be pomirtinio gyvenimo. Tavo mintys?

Na, mano nuomone, tai vienos iš versijų ar mes esame tik žvaigždžių dulkės danguje… Aš netikiu reinkarnacija, todėl, kažkaip nekeliu sau tokių klausimų. Aš tikiu pačiu savimi, kaip minėjau. Bet būtų įdomu, jei būtų koks pomirtinis gyvenimas. Ta prasme, jei jo nebūtų, tada nebūtų ir vaiduoklių, kurie galėtų būti įstrigę tarp pasaulių. Tad tos teorijos – savotiškas gyvenimo prieskonis, juk įdomios tos teorijos apie paranormalius dalykus.

Pirmame klausime tavęs paklausiau apie muzikantus, kurių tau labiausiai trūksta. Aš esu gan didelis „Coil“ gerbėjas ir manau, kad tu su jais jei ir nebuvai susitikęs, tai bent jau dalyvavai „Coil“ šou. Tad pasakok!

 Aš esu didelis „Coil“ gerbėjas. Tai buvo viena pirmųjų industrinių grupių, kurių klausiausi 1985 m. Taip pat kurį laiką buvau jų fanų klubo narys. Kartą su jais sutikau, kai 2002 m. jie surengė netikėtą koncertą Stokholme. Esu jų senosios muzikos gerbėjas. Kai jie išleido LSD albumą 90-aisiais – nustojau juos sekti, bet vėliau grįžau prie jų, kai jie vėl pradėjo kurti gerus dalykus. Labai džiaugiuosi, kad nuėjau į tą netikėtą koncertą, tai buvo paskutinė galimybė su jais susitikti. O 2011 m. koncertavau su savo šalutiniu projektu Atomine elektrine „Propaganda“ klube „Coil“ atminimo renginyje „The Machine Started To Flow In to A Vein“. Tai buvo vakaras, skirtas Coil. Buvo gera būti to dalimi.

Visiems patinka apsinešti, ypač tokiems mes, tiesa? Tačiau su amžiumi – nuo to atitolstame, nes būdami 20-ies galėjome maišyti degtinę, alų ir dar daugiau visko, dabar gi nebelabai leidžia sveikata. Kaip tu? Gal ir tu tapai blaivininku it ta sena roko / metalo žvaigždė?

Na, nemanau, kad visi mėgsta apsinešti, bet, taip, dauguma tuo mėgaujasi. Narkotikus vartojau 90-aisiais – LSD buvo mano mėgstamiausias. Kas dėl amžiaus, taip, sentu, bet neketinu mesti gerti. Taigi kol kas neketinu tapti pagyvenusia muzikos žvaigžde, kuri propaguoja abstinenciją. Bet kas nutinka su amžiumi – stengiuosi nebegerti pigiausio vyno ar alaus. Dabar esu labiau reiklus. Rezultatas toks pats, bet dabar prisigerti atsieina kur kas brangiau.

Šiuo metu žemėje vyksta daug konfliktų. Ukraina kariauja su rusija, Izraelis kariauja su hamas, atrodo Kinija gali pradėti agresiją, taip pat Šiaurės Korėja tam visada pasiruošusi su Iranu. Daugelis šiuo metu kalba apie trečiąjį pasaulinį karą. Ar turi įsirengęs bunkerį, kuriame paslėptumei nuo bombų?

Dabar tiikrai yra labai baisūs laikai, o ateityje gali būti dar blogiau. Kaip pilietis, ką aš galiu padaryti – teturiu viltį, kad nieko blogesnio nenutiks. Šiuo metu baimės nejaučiu ir, manau, kad kažkam reikės nueiti labai toli, kol mano šalyje įvyks kokie nors beprotiški išpuoliai, net jei kiltų trečiasis pasaulinis karas. Bunkerio neturiu, tik rūsį. Nesu pasiruošęs ekstremaliai padėčiai, bet turime tame rūsyje vandens, maisto, ten gali būti teikiama šiluma, kad išgyventi bent trumpam be pagalbos, pavyzdžiui, mėnesį ar daugiau. Mes gyvename atokiai miške ir, taip, turime pagalvoti ką reikės daryti, jei kils karo situacija ir, tarkim, nutrūks elektros tiekimas.

Atvažiuoji su žmona į Vilnių ir tai taip miela! Taigi klausimas apie meilę ir santykius: kaip išlaikyti tvirtą santuoką su savo sielos draugu, ar dažnai mylėtės su žmona ir ar seksas jums abiems svarbus? Šiais laikais daug skyrybų, tad kokia jūsų laimingo santuokinio gyvenimo paslaptis?

Teisiškai nesame vedę, nes netikime santuoka. Esame „tik“ susižadėję, nuo 2007 m. Mes palaikome gerą partnerystę, visiškai gerbiame vienas kitą, turime panašių interesų ir tiesiog mylime vienas kitą. Tai daug svarbiau nei seksas, kuris iš pradžių gali būti smagus, bet jei santykiai truks ilgiau nei kelis mėnesius, jums reikia stipresnių ryšių nei tik seksas. Atradome vienas kitą stovėdami eilėje prie alkoholinių gėrimų – tai kiek juokinga. Taip pat juokinga tai, kad ji valgo mėsą, o aš – vegetaras. Ir ji rimtai valgo beveik tik mėsą, o kartais ir kraują geria.

Vilniuje koncertuosi 3 ar 4 kartą? Paskutinis kartas buvo gana seniai, kiek pamenu. Ko tikiesi iš artėjančio vizito, ką paserviruosi savo fanams? Ko labiausiai laukiate keliaudami į Lietuvą: maisto degustacijų, naujų pažinčių, geros muzikos, ar sutikti seniai matytus draugus?

 Taip, lankiausi jau seniai, ir manau, kad šį kartą tai bus ketvirtas kartas. Man bus įdomu pamatyti, ar Vilnius kuo nors pakeitė nuo praėjusio karto. Pirmą kartą ten nuvykus atrodė, kad yra tik viena pagrindinė gatvė, kurioje buvo keletas naujai atrodančių pastatų ir prabangių parduotuvių, bet tai buvo tik gražiai atrodantys fasadai. Kai priėjome tų pastatų galą – aplink buvo šiukšlės.

Bus tiesiog smagu ten būti ir susitikti su žmonėmis, puikiai praleisti laiką. Maistas yra antraeilis dalykas, pirmiausia vynas ir alus. Taip pat bus įdomu pamatyti grupes, kurių dar nemačiau. Bei, tikiuosi, apsilankyti gatvės turguje, kad apsipirkčiau. Paskutinį kartą vos nenusipirkau didelio kepalo duonos, bet jis buvo toks didelis, kad netilpo į mano registruotą krepšį. Negalėjau tiesiog iš rankinės išmesti muzikos aparatūros.

BLITZ:

1.Eko vynas ar krištolo skaidrumo vanduo? Eko vynas
2.Meilė ar seksas? Meilė
3.Jaunystė ar branda? Branda
4.Draugas ar sielos giminaitis? Sielos giminaitis
5.Šlovė ar pinigai? Šlovė
6.Dievas ar velnias? velnias
7.Saulė ar mėnulis? Mėnesiena
8. Pink Floyd arba The Cure? The Cure
9.Paaiškinimas ar mąstymas? Paaiškinimas
10.Juodosios Kalėdos ar Šv. Kalėdos? Juodosios Kalėdos