„Man tai filmas patvirtino, kad Depeche Mode nebėra tiesiog grupė, o labiau kulto dalykas. Kodėl? Nes net tame filme DM kaip asmenybių niekur nėra, jos – kaip fonas. Tai yra kažkas didesnio.“ – DELFI naujienų redaktorius ir (buvęs) kult.lt reporteris Tomo Vaitelės įspūdžiai.
Vakaras buvo skirtas Motiejui Kazimierui Sarbievijui ir vargonų muzika mainėsi su poeto kūryba, kurią skaitė ir komentavo literatūrologė Dr. Ona Dilytė – Čiurinskienė.
…čia turiu omeny 30 Eurų už vinilo plokštelę.
Turbūt visiškai neperdedant galima būtų teigti, jog amerikiečių monolitinio užesyno Sunn O))) apsilankymas Vilniuje daug kam buvo ilgai svajotas įvykis, o faktas, jog jie pagaliau drebins Vilniaus erdvių grindis, sienas ir lubas, virto pačiu tikriausiu svajonės išsipildymu.
Alina Orlova. Šiai, kadais tiesiog mergaičiukei iš Visagino, o dabar – nuostabiai moteriai, abejingų, turbūt, nėra.
Šeštadienį ir oras, ir programa buvo kur kas artimesni mano kūnui, tad palikęs reivą reiveriams, po Manchester United sužiūrėtos pergalės, apie 20 val. pasinėriau į rock‘n‘rollo džiungles.
Mano vasara buvo palydėta su šiuo, penktuoju aplankytu, festivaliu.
Bet, turbūt, būtent dėl to, kad visos nuomonės nebuvo standartinės – negalėjau atsispirti naujos patirties vilionėms ir pats savo oda tai patirti. Galop, ką aš prarasiu?
Rockmergė. Kažkur girdėta? Dar gūdžiais 1995 metais festivalį tokiu pavadinimu Ukmergėje surengė tuomet plačiai siauruose sluoksniuose žinomas Tomas Krivickas–Psichas su bičiuliais, ir tai buvo vienas pirmųjų roko festivalių Lietuvoje.
Buvau pirmame Devilstone 2009 metais, kada koncertavo Sepultura. Tada po metų, su tuometine sielos sese, irgi turėjome vykti, kai buvo Mayhem, tačiau, tuo metu kepino tokia pragariška ir nepakeliamai karšta saulė, jog suspendavome šią idėją ir tiesiog likome namuose išsidrėbę ant lovos. Kol, galop, 11-tas Velnio Akmuo.
Taigi, dvidešimtasis, jubiliejinis Kilkim Žaibu – tai ką mes vadiname Kalėdomis ir naujaisiais metais viename. Išsiūsti žvalgai pranešė, kad norinčių įvažiuoti į festivalio teritoriją eilė susiformavo net beveik iki Varnių centro.
Visą dieną iki Pelle Granhøj ir Šveiko Šokio Teatro spektaklio „Boléro — Extended” jaučiausi it prastame sapne.