“It’s about a time, dude…” – kažkada pasakė autoretetingi cartoonai Beavis su Butt-Headu. Štai “Heaven”, štai naujos turo datos, štai albumas naujas kovo mėn. ir spjovęs į viską šiandien 6-tą ryto (!) PA-GA-LIAU ryžausi – “Depeche Mode live at Barcelona”. Juniagm ir fiksuojam.
Sunkiausia užduotis šiam postui buvo tiesiog atrinkti klipus. Nes kadangi mes nesame hipsterių tinklapis, kuris iškasa iš nežinia kur visokius zeba noneiminius klipus, o ten tarkim M83, Sigur Ros, Placebo ar Bjork dėt iš vis būtų laža, tai… Žodžiu, parinkau video grynai nuo savęs ir tuos kurie mažiau nuzulinti. Tad gero žiūrėjimo ir to nepakartojamojo atradimo jausmo.
Žinokit, praklausiau aš tuos visus, išsireiškime šlyščiai, naujosios miuzikmakerių kartos albumus, kurie figuruoja daugumoje blogų topų viršūnėse („Apelsinai“ ten vsiakyje, šiaip a la novatoriškasis r’n’b – konkretus šių metų trendas), ir jie manęs visiškai nevelka.
Šie metai, lyginant, tarkim su kad ir 2010-tais, kuomet išėjo tokie masterpiece kaip Vilkdujos, Somov‘n‘Jazzu, Orlovos diskai, yra gana skurdoki. Bent kur gi dėsies, kad ir kaip būtų. Vadovavausi proletarišku posūkiu “žiūrim ką turim”. ir… bent 2012-tųjų nugalėtojas aiškus prezidentės pareiškimai, o likusiuosius bandysiu sudėlioti pasitelkdamas griežtą kokybės antranką. Nors ir jos ten menkai prireiks… Žodžiu, pradedam.
Turbūt šiurkščiausias miksas, kiek esu įrašęs ar įrašysiu – ne tai, ką groju šiaip. Tačiau jis trumpas, tad skausmas ilgai netruks.
100 metų neklausytas Antanas su Jonais… Ar tiksliau Antony and the Johnsons. Prieš kokius 4 metus aš ne tik svaigindavausi pagal šio lakštingalos suokiamus garsus, bet net ir rimtai svarsčiau apie kelionę į Helsinkį, į AATJ koncertą. Bet meilė šiam transeksualui ir jo virkavimams su laiku prigęso, “naujas” albumas “Swanlights” buvo praleistas beveik negirdom iki… ko gero šio vakaro?
True čiuvakai klauso jausmingas balades. Koks dar industrialas? Koks dar death metalas? Koks dar hardcore‘as? Kokia dar moderni akademinė muzika? Vienu metu buvau bepradedąs jaustis nejaukiai, klausydamas tokius anksčiau pamėgtus lovesongus, kaip Lenono „Woman“, Extreme „More Then Words“, Mayerio „Your Body is a Wonderland“, Metallica „One“ ar kad ir Coldplay „The Scientist“.
1986 metais gegužės mėnesį (t.y. lygiai prieš 25 metus) pasaulį išvydo vieno iš subtiliausių Britų muzikinės scenos atlikėjo Peter Gabriel albumas lakonišku pavadinimu „So“. Tai – ištisas hitų rinkinys. Tad neveltui jis tapo pačiu sėkmingiausiu Gabrielio disku per visą jo kaip muzikanto karjerą, bei vienu reikšmingiausių rock muzikos albumų.
Ei, pankai, nevidonai, esu derva besispjaudantis padaras, kuris mėgsta „The Rolling Stones“. Žiauriai nevirškinu visokių, tegirdėjusių „Satisfaction“ ar „Start me up“, tačiau kartu teigiančių žiną šiuos britus. Visgi esu iš prigimties geras žmogus, tad paprotinsiu jums kiek apie „Stonesų“ esmę – koncertus. Neveltui tai viena labiausiai būtleguotų grupių per visą muzikos istoriją, o „The Brussels Affair `73“, apie kurį bus kalba – ne vienam stogą nunešęs rock‘n‘rollo šou.