Iš viso festivalyje grojo apie 200 grupių, net 32-iose Leipcigo erdvėse. Kempingas buvo įsikūręs miesto pakrašty, už pusvalandžio kelio iki centrinės stoties. Kartais kelionė iki konkrečios vietos užtrukdavo apie kelias valandas, tačiau aš į tokias ilgas keliones nesileidau dėl kantrybės ir sveikatos stokos. Tramvajai dažniausiai pasitaikydavo be kondicionieriaus, tad tai buvo dar vienas varginantis dalykas. […]
Prieš tai rašytose apžvalgose aptarėme kur įdomiausia būtų nuvykti populiariai pafestivalinti, gi šioje, trečioje straipsnių serijos dalyje dairomės į tamsiąją pusę, ar tiksliau – gotiškus festivalius. Artimoje, rytinėje Europos dalyje, kur palyginus netoli, ne per brangiausia, įdomu ir verta.
Nors pavasaris atėjo kažkoks šlubuojantis, bet vasara apie save skelbia jau iš anksto – festivaliais. Tad šiame glaustame, dviejų dalių straipsnyje yra apžvelgiamos ne visos devynios galybės lietuviškų festų (nes ir pavargti galima, kol viską aprašysi) bet tai, kas laukia perėjus gimtosios žemės sienas. Užsienio festivaliai, kuriuos būtų įdomiausia aplankyti; kas juose numatoma; kokios kainos […]
„Manuo Juodoji Sesuo“ (MJS) – tai bene labiausiai neįvertinta lietuviška grupė (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje). Kadaise rock / synth / goth ansamblis galėjo pasigirti anšlaginiais koncertais, tačiau atslūgus gotikinei bangai, „suaugus“ kartai, naujų vėjų suplazdent juodajai vėliavai neužpūtė. MJS praėjus daugiau nei 20 metų vis dar groja gotikinę muziką, kaip ir tada, taip ir dabar […]
„Mano Juodoji Sesuo“ tai kultinė gotikinės muzikos grupė iš Kauno, kurios ištakos siekia gūdžiuosius 1991 metus. Per daugiau nei 20 metų kolektyvas išgyveno nuolatines narių kaitas, skambesio eksperimentus, bei sukūrė vieną už kitą įdomesnius albumus. Viena kas nekito „MJS“ veikloje tai jų nešamos vėliavos spalva, kuri kaip buvo taip ir liko juodo atspalvio, t.y. gotiška. […]