Jei Lietuvoje nori išgirsti kažką įdomesnio, reikia arba labai domėtis specifine sritimi ir atidžiai sekti, kas ten vyksta, arba atrasti kokį nors kasmetinį reiškinį, į kurį atėjęs pasisemtum vis naujų įspūdžių ir patenkintum naujų patirčių poreikį. „Garso Galerija“, kuri anksčiau buvo žinoma „Jaunos Muzikos“ pavadinimu, vyksta kas metus, jos niekaip nepražiopsau, nes minamuose takuose visada pasitaiko apie ją primenantis plakatas, ir joje labai įdomu.
Kaip dabar atsimenu tą performancų festivalį vykusį Kaune… Vadinosi jis „Europa Jurgio Mieste“, vyko jis Kauno Paveikslų & M. Žilinsko galerijose ir galiausia tai buvo jau net beveik prieš 10 metų (2003-siais). Iš faršo daromos skulptūrėlės ir nei keptos, nei virtos suvalgomos. Tada tapymas nuogu kūnu ant grindų, lakstymas ant stogo apsirėdžius Adomo kostiumu, įvairūs giedojimo hepeningai su žiūrovais.
Kult.lt jau senai norėjo aplankyt pagan-black metal festivalį „Kilkim Žaibu“, kuris šiemet vyksta ant Lūksto ežero kranto. Pirmame „Velnio akmenyje“ su „Sepultura“ priešakyje būta, o štai šis metalo open-air‘as vykstantis jau 13-tą kartą – iki šiol buvo mums paslaptimi. (kurią tikėtina, pavyks praskleisti šiemet)
“Stellardrone” tai jaunas ambient muzikos atlikėjas iš Vilniaus vardu Edgaras Žakevičius. Gimė jis 1987-tais metais ir lygiai po 20-ties (2007) pasinėrė į muzikos kūrimą. Kaip savo išskirtinumą, jis įvardina tai, kad kuria muziką tik kompiuteriu, įvairaus softo pagalba (Reason, Abelton), bei tik savo kurtais garsais. Bet, žinoma, pagrindinis ir svarbiausias išskirtinumas yra jo muzika.
Industrial muzikos leidykla ir renginių organizatoriai „Autarkeia“ su direktoriumi Lashisha priešakyje, grąžina tai ko turbūt daug kas laukė kaip skolos, kurios jau nebesitikėta. Prieš 2 metus atgijo Industrial festivalis „ICETODIRON“, su ant „Mulen Ružo“ scenos lipusiais tokiais ekstremalais, kaip „Death Squad aka mk9“ iš JAV, „con-dom“ iš UK, bei Švedais „Alfarmania“, Kristian Ollson.
Vakar Lietuvos muzikos metalo rinkai buvo pristatytas dar vienas, bet itin retas dalykas – dainos video klipas. Šį retą džiaugsmą bei malonų akių skausmą surentė Vilniečių metalo (tiesiog – be vosokių ten death ar black priedėlių) grupė “Awakening Sun”, kuri susibūrė praėjusių metų pavasarį.
Pavasaris už lango jau krykštauja, o tarpatautinis kino Vilniaus festivalis „Kino Pavasaris“ – beveik taip pat. Programa su filmų aprašymais jau senai web-puslapyje, o startuoja jis šiek tiek daugiau nei už savaitės (Kovo 15-tą). Tačiau čia noriu pakalbėti ne apie patį festą, kiek apie jo „sub-folderį“, kurių „Kino Pavasaris“ turi net visus 9. Šalia „Lotynų Amerikos Dienų“ ar „Rusų Kino Savaitės“, ar tarkim reklamos festivalio „Kanų Liūtai“, mano akį kliudė skambus, bet paskutiniu numeriu įrašytas – „Eureka“. Tai 1-masis mokslinės fantastikos, mokslinių filmų populiarinimo festivalis.
Somov su Jazzu… Jau kaip ir spėjo nusibosti? Prieš mėnesį į erdvę paleista akustinė jų dainos „Tyla“ versija buvo išjungta jau po trečdalio perklausos. Nuobodu, nebeidomu ir t.t. Nors prieš tai leisti albumai nebuvo vienas kito plagiatas – jie buvo ir geri, ir konceptualiai skirtingi (pirmasis buvo love songų rinkinys, antrasis – įvairialypis, platesnis, subtilesnis). Bet…
Kažkada šiom dienom (pagal planą turėjo būt vakar, t.y. Vasario 29-tą) visokiuose iTunes, AmazonMP3 ir pan. pasirodys debiutinis Marko Palubenkos albumas pavadinimu “No fun in 101”.