“Tokio ilgo interviu dar neturėjau, tarytum išpažintis knygai” – štai taip man parašė po atsiustų atsakymų Sigitas Grybas, plačiai ir bene visiems žinomas, kaip tiesiog DJ Saga.
Jei esate girdėję apie tokį Lietuvos naktinio gyvenimo kultūrots reiškinį, kaip Rocketshop, klausimų skaityti ar ne interviu jums neturėtų kilti.
Kodėl kalbinu šį žmogų? Tiesiog jaučiu pareigą supažindinti jus su žmogumi, kuris nuo nulio sumąstė kickstarter platformos pagalba pradėti verslą, paremtą idėja „kas matoma, tas tampa labiau naudojama, o didesnis naudojimas reiškia daugiau muzikos su jos teikiamu malonumu.“
Kas paskatino Eglę kalbinti antrą kartą, klausiate? Nemanau, jog to klausiate, iš tikro.
Julius Baliutavičius save jis identifikuoja, kaip “gyvenimo stebėtoją”. Kodėl? Tiesiog primygtinai siūlau šį itin spalvingą ir šiltą žmogų pafollowinti Facebook, o prieš tai padarant, žinoma, paskaitykite mūsų su juo padarytą pokalbį.
…Apsikeitėme Feisbukais (kaip dabar populiaru išsireikšti) ir štai galop apturėjome pokalbį. Platų, įdomų, artimą ir, žinoma, labai smagų. Paklausinėjau Sandro Bozzolo, kaip jis iš to paprasto italų studento, gyvenusio Baltijos barake 2006-taisiais, štai tapo kino kūrėju. Tada, kaip jis susipažino su Antanu Mockumi, bei kodėl būtent Nijolė, o ne Antanas buvo tas pasirinktas veikėjas.
Kartų konfliktai, stiprus savirealizacijos poreikis, tarpusavio santykių peripetijos, vidinis chaosas, emigracija, idealizmas ir ryžtingų sprendimų laikymasis – visa tai ir daugiau bus galima išsvysti jaunosios kartos kino kūrėjo Vytauto Tinterio, pirmajame pilnametražiniame filme – „Plastic Palace People“ („Plastikinių rūmų žmonės“).
Atlikėja Jurga šiemet yra produktyvi, kaip niekad. Išleido net dvi vinilo plokšteles – vieną rinktinių kūrinių, tarsi dienoraščio apibendrinimą; kitą – įdainavusi barokinės muzikos klasiką, akompanuojant vargonams. Bet ir tai dar toli gražu ne viskas!
Aktorius, muzikantas, filmų kūrėjas, laidų vedėjas, rašytojas, komikas – tai tik keli epitetai nusakantys Algį Ramanauską, dar žinomą, kaip Algį Greitai.
Tad susipažinkite su Gintare Masteikaite. Ne tik apie visa tai, kas čia pavardinta ji pasakoja. Tačiau ir apie šiuolaikinio šokio festivalių organizavimo subtilumus, šiemetinio „ŠBŠ“ įpatingąją ir išskirtiniąją programą, bei apie tai, kad savo nuolatinėse kelionėse ji dirba kur kas daugiau, nei ofise, nors visiems atrodo kardinaliai priešingai!
Gydytojas anesteziologas–reanimatologas Andrius Luneckas „Santaros“ klinikose dirba jau keliolika metų. Tačiau jis žinomas ne tik kaip puikus medicinos specialistas, bet ir kaip vienas iš nedaugelio Lietuvoje japonišku haiku stiliumi rašančių poetų. Knygos „Vasarnaktis“ autorius, daugelio Lietuvos ir užsienio poezijos konkursų laureatas, nestokodamas humoro jausmo bei erudicijos, dalijasi įžvalgomis ir patirtimis apie spalvingą haiku rašytojo-mediko pasaulį.
„shishi“ – tai kaip jos sako yra „rap/trash/surf/soul. Bosas, būgnai, gitara, trijų choras ir voila“. Žodis „jos“ reiškia, kad tai trijų merginų grupė, kuri susibūrė maždaug prieš pusantrų metų, kai merginos susitiko „sriubos pavalgyt ir pašnekėt“.