Kas paskatino Eglę kalbinti antrą kartą, klausiate? Nemanau, jog to klausiate, iš tikro.
Julius Baliutavičius save jis identifikuoja, kaip “gyvenimo stebėtoją”. Kodėl? Tiesiog primygtinai siūlau šį itin spalvingą ir šiltą žmogų pafollowinti Facebook, o prieš tai padarant, žinoma, paskaitykite mūsų su juo padarytą pokalbį.
…Apsikeitėme Feisbukais (kaip dabar populiaru išsireikšti) ir štai galop apturėjome pokalbį. Platų, įdomų, artimą ir, žinoma, labai smagų. Paklausinėjau Sandro Bozzolo, kaip jis iš to paprasto italų studento, gyvenusio Baltijos barake 2006-taisiais, štai tapo kino kūrėju. Tada, kaip jis susipažino su Antanu Mockumi, bei kodėl būtent Nijolė, o ne Antanas buvo tas pasirinktas veikėjas.
Kartų konfliktai, stiprus savirealizacijos poreikis, tarpusavio santykių peripetijos, vidinis chaosas, emigracija, idealizmas ir ryžtingų sprendimų laikymasis – visa tai ir daugiau bus galima išsvysti jaunosios kartos kino kūrėjo Vytauto Tinterio, pirmajame pilnametražiniame filme – „Plastic Palace People“ („Plastikinių rūmų žmonės“).
Atlikėja Jurga šiemet yra produktyvi, kaip niekad. Išleido net dvi vinilo plokšteles – vieną rinktinių kūrinių, tarsi dienoraščio apibendrinimą; kitą – įdainavusi barokinės muzikos klasiką, akompanuojant vargonams. Bet ir tai dar toli gražu ne viskas!
Aktorius, muzikantas, filmų kūrėjas, laidų vedėjas, rašytojas, komikas – tai tik keli epitetai nusakantys Algį Ramanauską, dar žinomą, kaip Algį Greitai.
Tad susipažinkite su Gintare Masteikaite. Ne tik apie visa tai, kas čia pavardinta ji pasakoja. Tačiau ir apie šiuolaikinio šokio festivalių organizavimo subtilumus, šiemetinio „ŠBŠ“ įpatingąją ir išskirtiniąją programą, bei apie tai, kad savo nuolatinėse kelionėse ji dirba kur kas daugiau, nei ofise, nors visiems atrodo kardinaliai priešingai!
Gydytojas anesteziologas–reanimatologas Andrius Luneckas „Santaros“ klinikose dirba jau keliolika metų. Tačiau jis žinomas ne tik kaip puikus medicinos specialistas, bet ir kaip vienas iš nedaugelio Lietuvoje japonišku haiku stiliumi rašančių poetų. Knygos „Vasarnaktis“ autorius, daugelio Lietuvos ir užsienio poezijos konkursų laureatas, nestokodamas humoro jausmo bei erudicijos, dalijasi įžvalgomis ir patirtimis apie spalvingą haiku rašytojo-mediko pasaulį.
„shishi“ – tai kaip jos sako yra „rap/trash/surf/soul. Bosas, būgnai, gitara, trijų choras ir voila“. Žodis „jos“ reiškia, kad tai trijų merginų grupė, kuri susibūrė maždaug prieš pusantrų metų, kai merginos susitiko „sriubos pavalgyt ir pašnekėt“.
Noras perteikti sinezteziją – kelių pojūčių atsiradimą vienu metu – gan įprastas tarp menus praktikuojančių žmonių. Vargu, ar kuris nors mūsų nėra matęs bent vieno pasirodymo, kai muzikantas improvizuoja prie pianino, o šalia įsitaisęs dailininkas piešia jo muzikos eskizą. Arba šokėjas kuria šokį. Arba (kam čia smulkintis?) šokėjas šoka, o dailininkas piešia.
Elektroninės muzikos kūrėjas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, didžėjus ir, kaip pats teigia, moksliukas Alex Braga žinomas dėl savo holistinio požiūrio į muziką, kūrybos sektorių bei darnią ateitį. Jo energija ir talentas jau kurį laiką nukreipti į naują sritį, į nedidelę „revoliuciją“ elektroninės muzikos atlikėjų pasaulyje. Kartu su Romos Tre universitetu, Braga vysto bei testuoja pirmąjį pasaulyje dirbtinės muzikos intelektą.
Suderinti pokalbį su Masami Akita, t.y. Merzbow – kainavo daugybę pastangų, laiko ir susirašinėjimų. Nes jis nedalina interviu kiekvienam norinčiam toli gražu. Tačiau galop pavykus, buvo sulaukta tokių atsakymų, kuriuose jis aistringai papasakojo apie savo veganišką gyvenimo būdą, gyvūnų teises, bei, žinoma, Šiaurės Korėjos keliamą branduolinę grėsmę. Taipogi jo požiūrį į melomanus (tokius kaip aš), […]