Pamatęs, kad šį post-šventinį penktadienį „Brodvėjuje“ bus vienos iš Lietuviško roko legendų koncertas – neleidau sau suabejoti ir likti kiurksoti namie. Prieš tai pabrausinau Jutubus, po pažastim su markeriu pasikišau vinilą ir šoviau tą gudų lapkričio 2-ios vakarą į „Rondo“ koncertą.
Kol kas Kinija yra šalis numeris du, kurią mintyse visi stato kaip po dešimtečio ar dviejų – nukarunuojančią Jungtines Amerikos Valstijas. Žiūrėsim. Mane visada žavėjo šalies ilgatūkstatinė spalvinga ir įspūdinga istorija bei geležinės vertybes ir dvasinėmis vertybėmis paremta pasaulėjauta.
Nepamenu kada tiksliai pirmą kartą apsilankiau „TARP“ festivalyje (kažkas prieš 4 ar 5 metus), bet pamenu tą nerealų įspūdį, kurį jame gavau. Ir nuo to laiko stengiausi nepraleisti šio poetiško vyksmo, kuris kasmet būna vis toks pats ir tuo pačiu vis kitoks.
Tai pagaliau įvyko. Ne, koncertas dar bus už daugiau nei pusės metų, bet esmė ta, kad šiandien nesenstantys tėčiai, meilės mieste, laisvu bazaru dėstė apie… future plans – taip galima pavadinti „Depeche Mode“ spaudos konferenciją surengtą Paryžiuje.
„Chrysta Bell atrodo kaip svajonė, dainuoja kaip svajonė ir jai dainuojant svajonės tampa realybe“,- taip žavią merginą nusižiūrėjęs Davidas Lynchas, grynai talento prasme, proteguoja visam pasauliui. Gi mes visi žinom kas yra Lynchas… Jei jau jis sako, kad yra gerai, tai taip ir turi būti.
Mažiau nei už savaitės (Spalio 23 d., antradienį) įvyks grupės „Depeche Mode“ spaudos konferencija, kurioje tradiciškai po 4 metų pertraukos bus paskelbta albumo, turo, naujausio singlo ir visų kitų DM<-VIP dalykų detalės. Tai tarsi mini „Apple“ produktų prezentacija, per kurią...
Jei praeitas savaitgalis buvo šventai paskirtas kinui ir tik jam, tai šis – beveik vien muzikai. Kaip ir priklauso man kaip hipseriškos sielos personalijai, muzika renginiuose varijavo nuo sunkaus metalo, iki linksmai nuotaikingo punk‘n‘rollo, nuo saldžių kaip mylimosios seilės baladžių iki „Depeche Mode“ afteryje. Viskas tiko, viskas atitiko, viskame savas. Ir kaip papoliariai mėgstama išsireikšti – […]
„Throbbing Gristle“ tai industrial muzikos grupė-legenda, kuri susideda (-ėjo) iš transseksualo, numirėlio ir šiaip poros keistuolių. Savo klajones po tamsiąsias žmogaus pasąmonės puses šie nukvakėliai pradėjo 1975 metais, transfromuodami performancų grupę „COUM Transmissions“ į paminėtą muzikinį kolektyvą.
„Inside Out“ tai režisierės Klaartje Quirijns tris metus filmuotas dokumentinis, biografinis filmas apie kultinį olandų fotografą, vaizdo klipų bei filmų režisierierių Antoną Corbijną. Kino juosta sujungia ne tik įvairias fotosesijas, filmavimus, susitikimus su garsiais žmonėmis, bet ir pačio Corbijno pasakojimus apie asmeninius išgyvenimus, šeimą, vaikystę, muziką, fotografiją ir t.t.
Veikėją ir auksinės Steve Tyler šypsenos savininką OBŠRR žinau gana senai, kuomet prieš metus (berods) klausiau jo iš ties gerą įspūdį palikusį pasirodymą rusyje XI20. Gaila Kunigudinį benefisą, kuriame jis užsikrovęs gitarą ant pečių ir pasidabinęs tamsą simbolizuojančias juodąsias asilo ausis atliko daugeliui kiek nepilnavertišką programą.
Dokumentika… Slidus reikalas. Mano akys, ausys ir dėmesys visad labiau linko ties meniniais dalykais, nes ten, neva, aštriau stimuliuojama siela, ten širdis garsiau uždainuoja. Tačiau kas šiuo atveju yra ta sielos giesmė ir meniški dalykai? Supratau, kad ribos čia visiškai jokios nėra po savaitgalio metu netikėtai aplankyto “Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalio” ir jame pamatytų 3 juostų.
Kinas kinas kinas… Argi gero jo būna per daug? Tarptautnis Kauno Kino festivalis, vyksiantis didžiausiuose Lietuvos miestuose rugsėjo 26 – spalio 20 dienomis savo gausioje ir įvairiaspalvėje programoje tokį ir siūlys.