Puikiam saulėtam rytui: Vasha Dai, M. Palubenka, Boyfriend, Corbie, Few Nolder

Tokio kokybiško „Lietuviškų giesmių“ kategorijos rinkinio dar senai neturėjau. Daug senai girdėtų atlikėjų, daug itin kokybiškų kūrinių, daug pasirinkimo kuo startuoti dieną. Ir neo-folk, ir minimal, ir acoustic, ir… Žodžiu vos ne kiekvienam pagal skonį. Seniau rašydavau, kad gal iš 5 kūrinių skaitytojas ras sau patinkantį. Šį kart konstatuoju, kad jei nesi gotas ar metalistas – turėtų nepalikt abejingo nei vienas kūrinys.

Spiralė „Labirintas“: užskaitytinas debiutas

Grupę „Spiralė“ ausimis pasigavau visiškai atsitiktinai. Tai buvo berods kažkuris iš „Charivari“ post-rock organizuojamų koncertų, o šie bičiukai buvo vyksmo apšildantieji. Trys, jauni, su juodais auskarais, barzdom, dideliais žandais – žodžiu nors ir ne seniai, bet išvaizda išdavė jų rimtumo persmelktą vidų. O kai pradėjo grot… Sėdima pozicija netrukus tapo stovima, statiška – virto į judamą, o projektą – įsidėmėjau ateičiai.

Kultiškiausi 2012-tais: KONCERTAI (top-10)

2012-ti buvo gausūs ar bent gana gausūs metai koncertais. Iš kult.lt rašliavų galėjote susidaryti įspūdį, kad gyvi pagrojimai savaitgaliais yra Kultūrnamio egzistencijos dalis. Tad kaip gi nenužvelgsi visų tų metų, neįvardinsi įsimintiniausių performancų ir šiaip tarytum nesusidėliosi visko sau galvoje į stalčiukus.

Jason Köhnen (Bong-Ra, „TKDE“): „Kuomet kažką kuriu, stengiuosi atsijungti nuo supančios aplinkos ir jos įtakų, taip pasineriant į savo mažų paslapčių ir neatsakytų klausimų kupiną visatą.“

Jason Köhnen yra paprastas, taktiškas, konkretus ir labai skaidraus proto vaikinas, kurį būtu galima sukt tarp pirštų kaip dvi apdilusias tarybines kapeikas. Jokio patoso iš jo pusės, jokių bereikalingų apsimestinių tonų ar pseudo filosofijų. Kaip jis sake „viskas čia yra kur kas papraščiau nei jūs visi manote.“ Tad daugiau nebesukelinėdamas bereikalingų išankstinių nuostatų, tiesiog siūlau jums patiems unikalią galimybę susipažinti su šiuo iš Olandijos kilusiu pusiau jamaikiečiu, jau beveik 2 dešimtmečius kuriantį stereotipus laužančią sunkiąją elektroninę muziką.

Kaip aš kultūrinausi „Garso Galerijoje 2012“

Vienu („Jauna Muzika“) ar kitu („Garso Galerija“) pavadinimu šis festivalis egzistuoja nuo 1992 metų. „Garso Galerija“ patapo prieš kelis metus, kai buvo pastebėta, jog čia vis daugiau elektronikos ir keistų eksperimentų. Pats su šiuo festivaliu susidūriau prieš penketą ar šešetą metų – ir užsikabinau, pradėjau vaikščiot kasmet. Puikus pasirinkimas, kai nori išgirsti kažką kitokio.

Festivalis „Centras 12“ Kaune: multimediniai menai ir švieži garsai

Kuomet buvau kavianskas – lankydavau daug kavianskų renginių. „Kaunas Jazz“, modernaus šokio festivalis, legendiniai „Los Patrankos“ šokių vakarėliai, „Džem Pub“ avangardiniai pirmadieniai… Ne išimtimi buvo ir multimedinės koncepcijos festivalis „Centras“, kuris lankytojui siekė pristatyt vizualųjį meną, praturtintą muzikiniais garsais.