Kristijonas Lučinskas d.ž.k. DRIEZHAS šį šeštadienį gros Garsų gelmės organizuoojamame renginyje Juodosios Kalėdos Industrial Fest II. Jame jis pristatys savo pirmąją ir kol kas vienintelę plokštelę “Sutemos” rinktinė. Tai dvigubas LP, kuriame, pasak Kristiijono suddėti jam brangiausi kūriniai. Tad pakalbėta buvo tiek apie plokštelę, tiek apie artėjantį renginį šį šeštadienį. Apie tai ko tikėtis iš […]
Kaip nieką kitą norėjau išgirsti Driezho koncertą. Nes nauja, pagaliau rasta, žavi vokalistė. Nauja, kažkokia ypatinga, medžiaga. O ir erdvė, kurioje vyks ritualas, nelankyta. Tad, kaip nevažiuosi? Galų gale, supuolė, kad pinigų nėr, Vilniuje veiklos kažkokios ypatingos nėr, o futbolą aš bet kur juk ramiai galiu pažiūrėti per kompiuterį. Tad planas toks pat paprastas, kaip ir genialios mintys, gimstančios vidurnaktį: į Klaipėdą, į Raketa social club, į Driezho koncertą.
Taigi 10 geriausių mano lankytų koncertų, kuriuose aš pamiršau savo vardą, išsilaisvinau iš ego pančių, netekau keleto kilogramų svorio, primaitinau riebalais sielą ir tiesiog vėl ir vėl atradau gyvenimo prasmę. 2016-tieji, brangūs sielos sesės ir sielos broliai, buvo tikrai ne tokie jau ir blogi!
Tęsiasi Kultiškiausiųjų įvardijimas. Vėl Lietuviška scena – geriausi Marijos žemėje šiemet išleisti albumai. Tik šį kart skirtingai nei “Lietuviškos giesmės” – apimu visą LTU sceną globaliai. Pradedant pogrindžiu, baigiant pop, šokių muzika ir ten visokiu black metalu. Skanaus.
Taigi „DRIEZHAS“. Klaipėda, electro-ethno-synthpop, Ieva Astromskaitė ir Kristijonas Lučinskas. Klausau jų naują albumą (greičiau reiktų jį visgi krikštyti kaip EP) pavadinimu „7“ kokį 5 kartą ir patinka jis man vis labiau. Pasirodęs Balandžio 2-ą dieną – iš kart nuspalvino popietę sodriomis spalvomis, tačiau antra perklausa apvertė šventišką nuotaiką. Nes „albumas“ pasirodė perdėm trumpas, ėmė rodytis, […]
Šiuos gabalus didžėjus 2014-tais Kultūrnamyje grojo dažniausiai. Eilės tvarka čia neitin svarbi, bet nugalėtoją nulemianti. Grokit ir klausykit kaip norit – viskas pagal nuotaiką ir poreikius. 10. Driezhas „Liūdnos liūdnos akys“ Bene pačių gražausių dainų autoriai, kurie yra duetas. Beveik niekada nenuvilia. [youtube]https://www.youtube.com/watch?v=a0hyo6x_IeY[/youtube] 9. Tricky „Keep Me In Your Shake’ feat. Nneka“ Jei priešpaskutiniame albume […]
Žinokit, praklausiau aš tuos visus, išsireiškime šlyščiai, naujosios miuzikmakerių kartos albumus, kurie figuruoja daugumoje blogų topų viršūnėse („Apelsinai“ ten vsiakyje, šiaip a la novatoriškasis r’n’b – konkretus šių metų trendas), ir jie manęs visiškai nevelka.
Šie metai, lyginant, tarkim su kad ir 2010-tais, kuomet išėjo tokie masterpiece kaip Vilkdujos, Somov‘n‘Jazzu, Orlovos diskai, yra gana skurdoki. Bent kur gi dėsies, kad ir kaip būtų. Vadovavausi proletarišku posūkiu “žiūrim ką turim”. ir… bent 2012-tųjų nugalėtojas aiškus prezidentės pareiškimai, o likusiuosius bandysiu sudėlioti pasitelkdamas griežtą kokybės antranką. Nors ir jos ten menkai prireiks… Žodžiu, pradedam.
Kartelė su darbu buvo užkelta aukštai, o lūkesčiai naujam kūriniui pasidarė kaip kokie mielėmis įmaišyti blyneliai. Ir štai praėjo pora metų, per kuriuos Kristijonas koncertavo tą pačią programą su tuo pačiu leptopu, kol galiausiai sužinom (per MJR), kad projektas transformuojasi į duetą. Atsisakoma bet kokių kontributorių ir štai Lapkričio 25-tąją išleidžiamas dviejų žmonių (Kristijono ir Ievos) ilgai brandintas vaisius pavadinimu “Gonija”.
Nepamenu kada tiksliai pirmą kartą apsilankiau „TARP“ festivalyje (kažkas prieš 4 ar 5 metus), bet pamenu tą nerealų įspūdį, kurį jame gavau. Ir nuo to laiko stengiausi nepraleisti šio poetiško vyksmo, kuris kasmet būna vis toks pats ir tuo pačiu vis kitoks.
Projektą “Driezhas” žinau tikrai senai. Pamenu klausiau man tada (2003-iais metais) nesuvokiamą (gal net iki šiol), jo splitą kartu su Doniu ir Inconnu “20.00.0000”. Kažką po jo dar pabrūžinau, bet labiau projektas mano sielos neužkabino. Tačiau laimės valanda visgi išaušo ir kai stvėrė tai iki šiol nepaleisdama – 2008-ti metai ir legenda netgi Lietuvos muzikinėje padangėje tapęs albumas “Tolumoje”.
Atvykus į Zarasus mūsų iki lūbų nukrautą mašiną pasitiko kaip minimum valandos ilgumo eilė. Gi aš žinodamas, kad Šiaurinėje scenoje gros mano draugai ir kraštiečiai „Sala“ šokau prie bagažinės ir palikęs kompaniją mašinoje su sėkme, patraukiau prie paradinių vartų.