Labas, kultūrnamio sveteliai. Senokai besimatėm, šimts metų kai nieko negirdėt, ane? Net ir pats nepamenu, kada paskutinį kartą čia besilankiau. Matai, kas ištinka žmogų, kai ans veržliai stoja į pirmąsias kapitalistinių aukštakrosnių kūrenimo gretas, – ne tai, kad visiškai skųsčiaus, bo kiekviena lazda turi du galus, – bet, Jėbus mato, imi stokoti laiko ir noro […]
Eilę metų dėliotas planas aplankyti uostamiestį žiemą pagaliau materializavosi trečiojo festivalio „Duženos“ proga. Pretenzingai pradėjęs savo egzistavimą ant vandens, pernai persikėlęs ant žemės, šiemet renginio sielas Kostra siūlė rinktis į mada tapusį „loftą“ sandėlių kaimynystėje. Vieta gal ir ne rojus, bet tokios dabar madingos. Populiarumą įrodys ir po renginio besibūriuojantys klubinėtojai. Bet apie tai vėliau. […]
Jau nuo tada, kai išgirdau apie dar tik planuojamo „Speigo VI” datą, prisižadėjau sau jame dalyvauti visas tris dienas, nepraleisdama net edukacijos programų ir taip įgydama pilną teisę pateikti visapusę nuomonę apie šį vadinamos atšiaurios muzikos festivalį. Susiplanavau, bet spėkit, ar pavyko: dėl nenumatytų reikalų teko praleisti kamerinį penktadienio vakarą, kuriame žibėjo festivalio headliner’is Pierre Bastien ir […]
Kad Anykščiuose kartą per metus vyksta itin tamsios elektronikos festivalis žinojau nuo seno, tačiau ten nuvažiuoti vis sukliudydavo daugybė dabar nebereikšmingų priežasčių. Kaskart renginio neaplankius, noras tai padaryti sustiprėdavo, tad po kelių metų įvyko lūžis – ir štai aš jau palengva riedu Ukmergės plentu, Anykščių link. Pažiūriu į Baranausko klėtelę, pasivažinėju rogutėmis, užkandu kavinėje „Erdvė“, […]
Turbūt ne vienas esam girdėję sparnuotą frazę išsakytą kokio nors super duper pogrindiečio, deklaruojančio, kad “popsas tai komercija, ten nėra nieko tikro, o va mes tai iš dūšios grojam, mes varom Nuoširdžiai”. Kažkada senai ir aš tuo visa esybe tikėjau, ir nuėjęs į kokį nors rūsyje ar bunkeryje vykstantį pogrindinės muzikos vakarėlį/festivalį/koncertą kartu su visais […]
CoH tai devinto dešimtmečio ištakoje susiformavęs ruso Ivan Pavlov projektas, kuris reflektuoja eksperimentinę, glitch ir lo-fi minimal muziką. Ivanas d.ž.k. CoH tai – įdomi, taktiška ir komunikabili asmenybė. Be to, kad savo kūryba užsidirbo pripažinimą tarptautinėje elektroninės muzikos arenoje, jis be to pelnė pagarbą ir iš tokių pogrindinio sluoksnio žvaigždžių bei legendų kaip „Coil“, Alva Noto, […]
„Cepelinų turit? Ne? Po paraliais, tada duokit kijevo kotletą ir sriubos.“ Taip, gerbiamieji, aš ir vėl sėdžiu „Šnekutyje“. Reikia pasistiprinti, nes netrukus, kaip prieš gerus 10 mėnesių, vėl žingsniuosiu švento Stepono gatve „Kablio“ link. Reikalas toks, kad nė metams neprabėgus nuo debiuto ekstremaliosios muzikos sueiga „Armageddon Descends“ vėl šaukia Vilniaus juodvarnius antrajam pasibuvimui. Sinusitai, mokslai […]
Turbūt ne vienam Throbbing Gristle, Cabaret Voltaire, NON, Clock DVA, Z’EV vardai sako daug. Kai kas su jais yra užaugęs, kai kas juos (net ne kartą) gyvai klausė Lietuvoje, dar kitiem tai yra daug daugiau nei tiesiog muzika. “Industrial Soundtrack For The Urban Decay” tai dokumentinis filmas, kuris pakvies į kelionę po industrijos triukšmuose skendinčią […]
Be galo geri metai buvo… Dėl koncertų, pasirodymų, festivalių ir šiaip reivas snigo tiesiog kaip saldainiais! Ta proga lendam iš top-10 rėmo ir simboliškai jūsų dėmesiui – 13 renginių, kurie šiais metais buvo šokliausi, trankiausi, šilčiausi ir, aišku, beprotiškiausi geriausia šio žodžio prasme.
10. Stellardrone „Light Years“ – geriausias ambient albumas. Visas albumas – vientisas, kūriniai – atskiri ambientiniai hitai, o tema – neišsemiama ir neaprėpiama – kosmosas ir viskas, kas su tuo susiję. Edgaras Žakevičius – tai talentas kokių reta, nes perklausius ir kitus jo įrašus, stebiesi, kad visi turi savo krūvį, gerai vystomas temas ir unikalią […]
Ateinantį pirmadienį, Lapkričio 25 dieną, sueis lygiai 2 metai, kai pasaulį paliko industrial muzikos patriarchas ir genijus viename Peter “Sleazy” Christopherson. Ko gero neatsitiktinai irgi tą patį mėnesį, 13 dieną prieš 9 metus, Anapilin iškeliavo ir John Balance. Beje, jis, kaip ir “Sleazy” gimė tą patį mėnesį – Vasarį. Tad viskas kas “Coil” – viskas daugiau nei muzika. […]
Jų potraukis įvairioms narkotinėms medžiagoms daugelį netgi šokiruodavo. Ossian Brown (nuo 2000-tų metų „Coil“ narys) pasakoja: „Mes turėjome eiti namo, nes Balance buvo labai ekstremalioje būsenoje. Beveik negalėjome suprasti ką jis šneka. Tai pratrūkdavo žodžiais, tai vos apversdavo liežuvį. Susidarė įspūdis lyg būtų paleista „cut-up“ juosta. Atrodė, kad jis šneka (ar bando šnekėti) ne su mumis, […]