Golden Parazyth… Duetas koncertuojantis kiek įmanoma, kur kviečia ir turbūt kiek jėgos leidžia. Visų, kaip ir mano, ne kartą matytas / girdėtas, tad ką gi naujo galima pasakyt apie dar vieną “eilinį” jų koncertą? O visgi yra ką.
Prisipažinsiu, toks aš ir Stasio Povilaičio gerbėjas.
Pirmąjį jų koncą praleidau, bet bandcamp perklausos labai patiko, tad neliko nieko kita kaip tik penktadenio vakarą skuosti į “Tamstą” ir pačiam išvysti šią kometą (ar fenomeną), taip ryškiai ir staigiai sužibusią Lietuvos muzikinėje padangėje.
Latvis, gyvenantis kaime pavadinimu Madona ir grojantis nuo breikkoro iki new new new wave muzikos. Nepatinka, tiesa sakant, man tokie išsikalinėjimai su stilių apibrėžimais, tačiau pažiūrėjęs prieš vakarėlį keletą jutubų, supratau, kad nenuėjęs tą šeštadienio vakarą į “Trip Bar” – ko gero nemažai prarasiu.
“Nu, turbūt tokį užsisakė…”, – pėdinant link “Fluxus Ministerijos”, kažkas ištarė iš mūsų Vilnietiško ekipažo apie darganotą orą tiesiogine to žodžio prasme. Nors ne vėjuota, bet drėgna, debesuota ir slidu. Taigi, pasakysiu banaliai – idealios sąlygos gotiškai tusofkei ar festivaliui. “Kunigunda Lunaria” paskutinį sykį vyko prieš 3 metus, o per tą laiką tamsios muzikos scena […]
Pajutubinau, stvėriau taxi ir lygiai 9-tą esu muzikiniame rūsyje. “Baltasis Kiras” lokatoriuose.
Kuomet slidės nebeslysta dėl atodrėkio, kabakuose groja visokios “Hiperbolės”, o pavasaris nenumaldomai artėdamas kaitina kraują – reikia šiek tiek atsišaldyti. Ir tą šį penktadienį bei šeštadienį buvo galima padaryt klube “Kablys”, kuriame vyko post-industrial muzikos festivalis “SPEIGAS”.
Ilgai dvejodamas kurgi praleisti šeštadienio vakarą; ar linksmai su absoliučiai niekad gyvai nematytais “Biplan” Alunamy, ar su senai girdėtu Marku Palubenka “Soulboxe” visgi galiausiai pasirinkau pastarąjį.
Neišvengiamai viena data šventinių renginių maratone buvo paskirta teatrui. Ir beabejo, kurio gi kito kūrinį stebėjome, jei ne Oskaro Koršunovo.
VELNIOP! Telefonas, taxi, šaltukas ir galiausiai “Propaganda”, kuri pasitinka tuštma prie įėjimo ir iki arti pilno klubo vėliau. Kaina, pasirodo neitin atbaidė.
2012-ti buvo gausūs ar bent gana gausūs metai koncertais. Iš kult.lt rašliavų galėjote susidaryti įspūdį, kad gyvi pagrojimai savaitgaliais yra Kultūrnamio egzistencijos dalis. Tad kaip gi nenužvelgsi visų tų metų, neįvardinsi įsimintiniausių performancų ir šiaip tarytum nesusidėliosi visko sau galvoje į stalčiukus.
Šeštadienis buvo su dilema: ar varyt į Šv. Jonų bažnyčią klausyt Mozarto „Requiem“, ar visgi pasirinkti gan rizikingą sprendimą ir šaut Pramogų arenon pačekint nostalgijos?