„Throbbing Gristle“ tai industrial muzikos grupė-legenda, kuri susideda (-ėjo) iš transseksualo, numirėlio ir šiaip poros keistuolių. Savo klajones po tamsiąsias žmogaus pasąmonės puses šie nukvakėliai pradėjo 1975 metais, transfromuodami performancų grupę „COUM Transmissions“ į paminėtą muzikinį kolektyvą.
Veikėją ir auksinės Steve Tyler šypsenos savininką OBŠRR žinau gana senai, kuomet prieš metus (berods) klausiau jo iš ties gerą įspūdį palikusį pasirodymą rusyje XI20. Gaila Kunigudinį benefisą, kuriame jis užsikrovęs gitarą ant pečių ir pasidabinęs tamsą simbolizuojančias juodąsias asilo ausis atliko daugeliui kiek nepilnavertišką programą.
Dokumentika… Slidus reikalas. Mano akys, ausys ir dėmesys visad labiau linko ties meniniais dalykais, nes ten, neva, aštriau stimuliuojama siela, ten širdis garsiau uždainuoja. Tačiau kas šiuo atveju yra ta sielos giesmė ir meniški dalykai? Supratau, kad ribos čia visiškai jokios nėra po savaitgalio metu netikėtai aplankyto „Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalio“ ir jame pamatytų 3 juostų.
Kinas kinas kinas… Argi gero jo būna per daug? Tarptautnis Kauno Kino festivalis, vyksiantis didžiausiuose Lietuvos miestuose rugsėjo 26 – spalio 20 dienomis savo gausioje ir įvairiaspalvėje programoje tokį ir siūlys.
Šeštadienį teko apsilankyti gotikinės muzikos koncerte, pabūt tarp gotų ir pasipuikuot proginiu „Kunigunda Lunaria“ džemperiu. Kalbu apie kultinės grupės „Mano Juodoji Sesuo“ koncertą alternatyvios muzikos klube „Metro“. MJS gyvas šou buvo mano jau net nežinau kokio senumo užmačia ir štai pamatęs, kad jie koncertuoja tokį savaitgalį, kai kažko kito įdomaus absoliučiai nevyksta – nebuvo dingsties neapsilankyt. […]
Kaip dabar pamenu tą 2006 sezono Monzos etapą. Ar tiksliau spaudos konferenciją, kurioje Michaelis Schumacheris kaip etapo nugalėtojas ištarė “it was my last Monza race.”
Projektą „Driezhas“ žinau tikrai senai. Pamenu klausiau man tada (2003-iais metais) nesuvokiamą (gal net iki šiol), jo splitą kartu su Doniu ir Inconnu „20.00.0000“. Kažką po jo dar pabrūžinau, bet labiau projektas mano sielos neužkabino. Tačiau laimės valanda visgi išaušo ir kai stvėrė tai iki šiol nepaleisdama – 2008-ti metai ir legenda netgi Lietuvos muzikinėje padangėje tapęs albumas „Tolumoje“.
Pa-ga-liau. Pasirodo, kad 13-ta gali būti ir gerą naujieną atnešančia diena. Vakar „Nikon“ pristatė daugelio ilgai lauktą ir apkalbėtą fotokamerą D600. Ji pasižymi tuo, kad yra pati lengviausia, mažiausia ir pigiausia pilno kadro matricos tipo kamera pasaulyje
Vakar buvo puiki diena bojavykui. Saulė, giedras dangus, pūkai ir… pirmadienis. Kurią gi kitą dieną taip magi kažką žudyti, spardyti ar daužyti su šypsena veide (žinoma jei tuos sukastus dantis galima pavadinti šypsena).
Yra įprasta, kad apibendrinimai sudėliojami pasibaigus metams. Geriausi metų albumai, dainos, filmai etc. Tačiau šį kart apibendrinimas kiek kitoks – vasara ir jos sezono metu aplankytų festivalių apžvalga. Man pačiam šį rašinį rašyti yra labai įdomu, nes tarytum susidėlioji viską į stalčiukus – kas tapo įsimintiniausiu ir geriausiu, kas nustebino ir pranoko lūkesčius, kas tiesiog nepateisino vilčių. Viso aplankiau 5 open-arius (saikinga), tad pradėkime nuo geriausio, taip nueinant iki top-penketuko finišo. Vasara buvo iš ties nuostabi.
“Swans” tai amerikietiška post-punk grupė įkurta Niujorke 1982 metais multiinstrumenatlisto ir dainų kūrėjo Michaelo Giros. Projektas gyvuoja su pertraukomis, t.y. 1997-tais jis buvo iširęs tam, kad 2010-tais atsikurtų. Šio ansamblio kuriama muzika – ne vaikams, nėščiosioms ar šiaip silpnų nervų žmonėms.
Atvykus į Zarasus mūsų iki lūbų nukrautą mašiną pasitiko kaip minimum valandos ilgumo eilė. Gi aš žinodamas, kad Šiaurinėje scenoje gros mano draugai ir kraštiečiai „Sala“ šokau prie bagažinės ir palikęs kompaniją mašinoje su sėkme, patraukiau prie paradinių vartų.