Projektą „Driezhas“ žinau tikrai senai. Pamenu klausiau man tada (2003-iais metais) nesuvokiamą (gal net iki šiol), jo splitą kartu su Doniu ir Inconnu „20.00.0000“. Kažką po jo dar pabrūžinau, bet labiau projektas mano sielos neužkabino. Tačiau laimės valanda visgi išaušo ir kai stvėrė tai iki šiol nepaleisdama – 2008-ti metai ir legenda netgi Lietuvos muzikinėje padangėje tapęs albumas „Tolumoje“.
Jason Köhnen yra paprastas, taktiškas, konkretus ir labai skaidraus proto vaikinas, kurį būtu galima sukt tarp pirštų kaip dvi apdilusias tarybines kapeikas. Jokio patoso iš jo pusės, jokių bereikalingų apsimestinių tonų ar pseudo filosofijų. Kaip jis sake „viskas čia yra kur kas papraščiau nei jūs visi manote.“ Tad daugiau nebesukelinėdamas bereikalingų išankstinių nuostatų, tiesiog siūlau jums patiems unikalią galimybę susipažinti su šiuo iš Olandijos kilusiu pusiau jamaikiečiu, jau beveik 2 dešimtmečius kuriantį stereotipus laužančią sunkiąją elektroninę muziką.
Daimono, manau, daugeliui pristatinėti nereikia. Jis yra didžėjus grojantis jau 15 metų. Gimtinė jo yra Utena, kuri dar yra krikštijama kaip Lietuvos techno sostinė. Geros muzikos susivienijimas „Techstylism“ jam yra geriausia chebra. Be to, kas nekeista, jis yra sveikos gyvensenos puoselėtojas, nevartoja jokių svaigalų ir nevalgo mėsos. Dar užsiiminėja Dimka (kaip draugai jį šaukia) dvasinėmis praktikomis, aktyviai sportuoja, yra renginių organizatorius…
„Sala“ – tai eksperimentinės, psichodelinės, „šamaniškos“ ir, ko gero, daugiau nei vien tik muzikos projektas iš Utenos. Startavo jis (dokumentaliai) 1999 metais, kuomet buvo išleistas pirmasis self-release‘as pavadinimu „Alas“. Su laiku „Sala“ sumeistravo beveik tuziną selfrelyzų, bei keletą leidinių išleistų leidykloje „Autarkeia“. Toliau tekste – pokalbis su alas23 apie tai kuo dabar gyvena „Sala“, tai – Fieldrecording.