Kaip gi nenueisi į šią juostą. Retorinis klausimas. Tiesiog privalėjau nueiti į “Laiškai Sofijai”, nes Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra genijus ir mano mėgstamiausias Marijos žemės menininkas. Filmas – tai meilės istorija, kuri pasakojama laiškais rašytais Sofijai, iš kurių tik ji viena žinojo kas jis per vienas.
Paskutinio vasaros savaitgalio festivalis „Mėnuo Juodaragis“ šiemet pasipuošė aušros žvaigžde – bendru simboliu lietuvių ir latvių kultūroje – į kurių sandūrą Zaraso ežero saloje kviečia rugpjūčio 23–25 dienomis.
Jill Greenberg tai fotografė iš Kanados, kuri yra žinoma ir specializuojasi fotografuodama portretus. 2006 metais, kad išreikšt savo nepasitenkinimą George‘o Busho vykdomai politikai ir esamai socialinei situacijai ji sukūrė žemiau esančią portretų seriją, kurią pavadino „End Times“.
Kas galėjo pagalvoti, kad marketingas tai ne vien tik lipdukų su etiketėm brainstorminimas, ne tik butelių formų ir apkūnių linijų jų keitimas vardan to, kad iškaulyt iš pirkėjo paskutinį skatiką su tuo pačiu (atsiprašant) birzgalu. Nes pakuotės turinys dažniausiai lieka užmirštas, nepakitęs.
“The Legendary Pink Dots” tai anglo-olandiška muzikos grupė, kuri susikūrė 1980 metais. Per virš 40 savo gyvavimo metų jie kepė albumus kaip blynus ir retas kuris buvo prisvilęs. Grupė pasižymi tuo, kad ne tik yra produktyvi, bet ir kuria išliekamąją vertę turinčią muziką.
“Depeche Mode”… Viso atbūta trijuose koncertuose; Paryžietiškame, Belgiškam (feste ROCK WERCHTER), bei 18 dieną Milane, San Siro stadione. Paryžietiškas buvo superinis, Werchetryje – sutrumpintas festivalinis be tokių esminių šmotų kaip “Black Celebration” ar “Barrel of a Gun”. Gi Milanas… Juk tai Italija – “Depeche Mode” fanų meka, o Milanas bene viso to sostinė. Tai dabar atsipalaiduokit ir prieš toliau skaitydami primesit kokia toliau bus rašliava. Nujaučiat?
“Nick Cave and the Bad Seeds”, “Swans” ir “The Smashing Pumpkins” buvo šios vasaros top-3 must see grupės. Depechai čia nesiskaito nes aina po defoltu.
Man patinka Lietuva. O kam ji nepatinka? Bet dar labiau mane žavi jos plačiosios giminės, amžius menančios bendruomenės, kaimai kuriuose vienas apie kitą žino be visokių išmaniųjų, interneto ir pan. Šioje rašliavoje trumpai apžvelgsiu nuo Dzūkijos, prieš beveik 5 šimtmečius kilusią, Abromiškių bendruomenę. Apie jos istoriją pasakot plačiau neverta, nes ji pareikalaus pakankamai daug rašalo. […]
Pirminė idėja šios rašliavos buvo aprašyti tris sci-fi filmus, kuriuos pastaruoju metu aktyviai rodo k/t – “After Earth”, “Warld War Z” ir “Man of Steel” . Tačiau… Vakar teko apsilankyti “Supermene” ir azartas išgaravo kaip tas vandens lašas nukritęs ant įkaitusio akmens kaimiškoje pirtyje.
Sunkiąja muzika ir senosiomis tradicijomis – štai kuo (su)buria šis festivalis lankytoją. Nieko nežinojau apie jį iki pernai vasaros ir vos pasibaigus saulės sezonui, renginys praktiškai be konkurencijos užėmė pačią pirmąją vietą kult.lt open-airų tope. Tą kart vyko jis simbolišką 13-tąjį kartą, tad ne veltui organizatoriams Dievai pakišo patį šėtoną kaip pagrindinį headlinerį Heostą su grupe “TAAKE”. O kur dar atsikūrus “Katedra” su Meškėla ir Laginausku parankė už parankės, kur dar galybės išgirstų anekdotų, kur maudynės su nepažįstamąja nuogiems ežere vidurį nakties… Kur dar… Taigi toks buvo 13-tas. O koks 14-tas?
Šį šeštadienį bene pati žymiausia elektroninės muzikos grupė iš Didžiosios Britanijos “Depeche mode” Paryžiaus “Stade France” stadijone surengė nepamirštamą šou. Jame atlikėjai pristatinėjo savo naujausiąjį albumą “Delta Machine”, bei sugrojo pačius geriausius savo kūrinius iš klasika tapusių diskų, kaip “Violator” ar “Songs of faith and devotion”. Laisvų vietų stadione nebuvo – arti 100 tūkstančių žiūrovų sklidinai užpildytė susirinkimo vietą vos prasidėjus pagrindiniam koncertui.
Aš nevartoju cukraus. Nes tai yra nuodas. Tingiu jums mielieji išsiplėst šia tema, nes internete yra galybę apie tai straipsnių, tačiau manęs jau niekas nebeveikia, nes saldžiai aš nebemėgstu. Tačiau pasisaldint gyvenimą kartais norisi.